Stambiausi Europos automobilių gamintojai bando spausti Europos Sąjungos (ES) struktūras, kad šios net šešeriems metams - nuo 2011 iki 2017-ųjų atidėtų šiuolaikinių cheminių medžiagų naudojimą automobilių kondicionieriuose.
Europos Komisija ketina nuo 2011 metų sausio 1-osios uždrausti ES rinkoje parduodamuose naujuose automobiliuose montuoti atmosferos ozono sluoksnį ardančius ftoroorganinius junginius naudojančius kondicionierius. Tai reiškia, kad gamintojams tektų atsisakyti freono - darbinės kondicionieriaus medžiagos, paprastai vadinamos šaldikliu.
Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) iš anksto ėmėsi veiksmų, kuriais siekiama užsitikrinti kuo vėlesnio termino nustatymą. Į Europos Parlamentą (EP) buvo nusiųstas laiškas, kuriame prašoma perkelti minėtą 2011 metų terminą.
Automobilių pramonės atstovų teigimu, tam, kad būtų pereita nuo freono, pasižyminčio aukštu GWP (globalaus atšilimo potencialu) prie švaresnių technologijų reikia ir daugiau laiko, ir lėšų - esą šio šaldiklio atsisakymas kiekvienam pagamintam automobiliui kainuotų nuo 40 iki 200 eurų.
GWP - tai matavimo vienetas, leidžiantis išmatuoti, kaip atskiros cheminės medžiagos veikia Žemės klimatą. Pavyzdžiui, 10 GWP indeksą turinti medžiaga globalų atšilimą veikia 10 kartų stipriau nei anglies dioksidas.
Direktyva, kurios galiojimą siekia atkelti ACEA, draudžia gaminant naujus automobilius naudoti medžiagas su didesniu nei 150 GWP indeksu nuo 2011-ųjų pradžios. O nuo 2017 m. tokius junginius siekiama uždrausti visose transporto priemonėse.
Beje, 2006-aisiais, kai ši direktyva buvo priimta, automobilių gamintojai neprieštaravo. Tačiau dabartinės krizės, kurią tuomet nedaug kas galėjo nuspėti, akivaizdoje jie sako paprasčiausiai nesugebėsiantys išgyventi, jei reikės papildomų išlaidų tokiems ir panašiems reikalavimams įgyvendinti. Esą į kiekvieną automobilį, kad jame nebūtų freoną naudojančio kondicionieriaus, reikėtų investuoti nuo 40 iki 200 eurų.
Pernai rudenį ACEA (jai priklauso tokios kompanijos kaip BMW, "Daimler", "Fiat", "Ford", "General Motors", "PSA Peugeot Citroen", "Renault", "Toyota", "Volvo" ir "Volkswagen") atstovams pavyko pasiekti, kad EP sušvelnintų savo reikalavimus naujų automobilių išmetamoms kenksmingų dujų (CO2) normoms.
Apie šaldiklius
Automobilių kondicionieriuose naudojamos dviejų tipų darbinės medžiagos šaldikliai - dujos, kurios yra suslegiamos ir cirkuliuoja kondicionavimo sistemoje. Iki 1992-1994 metų pagamintuose automobiliuose naudotas R12 šaldiklis. Kadangi jo naudojimas buvo apribotas Monrealio protokolu (jį ratifikavo ir Lietuva), kondicionierius imta pildyti kitu šaldikliu - R134a.
Šaldiklis R12 - diflorodichlorometanas, priskiriamas CFC šaldiklių grupei. Kadangi juose yra chloro, šios medžiagos stipriai ardo ozono sluoksnį. Tai yra bespalvės dujos su labai silpnu kvapu, 4,18 karto sunkesnės už orą. Vienas labiausiai paplitusių šaldiklių.
Šaldiklis R134a - tetrafluoroetanas - priskiriamas HFC junginių grupei, beveik neardančių ozono sluoksnio. R134a apie 3,5 karto sunkesnis už orą, nedegus. Tačiau veikiant aukštai temperatūrai ir liepsnai, šaldiklio molekulės gali skilti, sudarydamos nuodingus komponentus.
R134a efektyvumas yra mažesnis negu šaldiklio R12, todėl kondicionieriai su R134a turi naudoti efektyvesnius kondenserius ir galingesnius kompresorius, kad pasiektų toki pat šaldymą.
Šaldikliai, patekę į atmosferą, sustiprina vadinamąjį šiltnamio efektą. Be to, šaldikliai yra daug kenksmingesni negu anglies dioksidas, atsirandantis iš žmogaus veiklos, pvz., degant įvairiems produktams. 1 kg R134a šaldiklio, patekusio į atmosferą, veikia taip pat, kaip 1 300 kg CO2.
Tomas GUKAUSKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą