Praėjusį pirmadienį "Autosalonas" rašė apie tai, kad Konstitucinis Teismas bando taisyti priverstinį transporto priemonių nutempimą reglamentuojančius įstatymus.
Temidės tarnai konstatavo, kad Seimas, 2007 ir 2008 metais priėmęs priverstinį automobilių
nutempimą nusakančias Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, savotiškai nuskriaudė žmones - buvo apribotos jų teisės, vairuotojams teko patirti finansinių nuostolių.
Tačiau ne tik vairuotojai skundžiasi šia tvarka. Nors karui karą keliuose skelbusių Seimo narių padarytos nesąmonės jau atitaisytos, situacija lengvesnė netaps. Taip teigia policijos nurodymu automobilius nutempiančių ir aikštelėse saugančių firmų atstovai.
Abejingi savo automobiliams
"Sutinku, kad įstatymų, skirtų kovoti su neblaiviais vairuotojais, sugriežtinimas turėjo naudos, tačiau tikrai ne visiems žmonėms. Normalūs - vadinkime juos taip - išsigando kodeksų pataisų ir tikrai ėmė vengti sėsti prie vairo išgėrę. O tie, kuriems nusispjauti ir ant įstatymų, ir ant savo turto, važinėjo girti ir važinės", - "Autosalonui" sakė Klaipėdoje priverstinai automobilius nutempiančios ir saugančios bendrovės "Priekabos" savininkas Petras Sadauskas.
Tokių, "nenormalių", vairuotojų automobilių - pilnos visos aštuonios P. Sadausko uostamiestyje nuomojamos aikštelės.
"Vien per Velykas policijos nurodymų pastatėme saugoti 10 automobilių, kuriuos vairavo girti asmenys. Garantuoju - iš jų savo turtą atsiims kokie du. Kitų mašinos pas mus liks stovėti amžinai", - teigė P. Sadauskas.
Verslininko teigimu, žmonėms nerūpi jų turtas.
"Kodėl jie neatsiima savo mašinų? Reikia klausti jų. Gal nenori mokėti už mūsų paslaugas iš principo? O jei automobilio neatsiima ilgai, pradeda skaičiuoti, kad to daryti neapsimoka, nors daugumą tų mašinų dar galėtų sėkmingai parduoti. Nerūpi žmonėms jų turtas visiškai, nors ir dejuoja gyvenantys blogai", - konstatavo P. Sadauskas.
Išsigąsta tik turto arešto
Jo teigimu, visų abejingų savo ratuotam turtui klaipėdiečių automobilių saugojimas yra nuostolingas verslas - esą net du trečdaliai nutemptų automobilių lieka aikštelėse amžinai, ir už jų saugojimą niekas mokėti nesiruošia.
"Vien praėjusį mėnesį tų mašinų laikymas aikštelėse mums kainavo 10 tūkstančių litų. Iš kur atgausime tuos pinigus? Juk aikštelės - ne mūsų, mes jas nuomojamės. Nori nenori, tačiau siekiant nors šiek tiek kompensuoti nuostolius, tenka kelti nuomos kainą paprastiems čia mašinas laikantiems žmonėms. Jie, galima sakyti, priversti mokėti už tuos, kurie "užmiršta" savo automobilius", - aiškino įmonės vadovas.
Pasak P. Sadausko, šiuo metu ruošiami dokumentai teismams - kad atlyginimas už nutemptų automobilių saugojimą būtų išieškotas priverstinai.
"Tik tada, kai žmogus pamato, kad dėl automobilio areštuojamas visas kitas jo turtas bei sąskaitos, pradeda mąstyti, ateina, susimoka ir pasiima savo mašiną. Tačiau tikrai ne visi", - sakė jis.
Problema - terminas
Žmonių abejingumas - ne vienintelė problema, su kuria susiduria tokį darbą dirbantys verslininkai. Kur kas didesnė - įstatymų netobulumas.
"Teismas konstatavo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės susigrąžinimo tvarka prieštaravo Konstitucijai. Bet mums tai beveik nieko nekeičia. Pagrindinė problema ta, kad įstatymuose nėra numatytas terminas, kiek laiko mes turime saugoti nutemptus ir žmonių neatsiimtus automobilius. Kitaip sakant, mes aikštelėse juos privalome laikyti visą amžinybę - tol, kol iš jų liks dulkės", - skundėsi P. Sadauskas.
Anot jo, užsienyje ši sritis sutvarkyta labai aiškiai ir konkrečiai.
"Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose saugojimo terminas yra 3 mėnesiai, Airijoje - 10 dienų. Per tą laiką neatsiėmei savo automobilio - jis utilizuojamas. Viskas aišku ir paprasta. O kuo baigsis mūsų verslas - kad pradėsime krauti mašinas viena ant kitos, ir taip - iki pasaulio pabaigos? Numatytų įstatymai nors vienerių metų terminą - ir tai jau būtų lengviau", - mąstė firmos savininkas.
Anot jo, tokio termino įvedimas niekam nepakenktų - esą visais atvejais automobilio savininkas yra žinomas, tad jį surasti ir perspėti apie tai, kad mašina bus sunaikinta, sunku nebūtų. Pasak P. Sadausko, per visus jo darbo metus buvęs tik vienas atvejis, kai turtas pripažintas bešeimininkiu - nebuvo galima nustatyti savininko, nes buvo perkalti kėbulo numeriai.
Jei būtų konkretus terminas, svarstė jis, ir žmonės nebežiūrėtų pro pirštus į savo turtą - stengtųsi atsiimti prieš sunaikinant.
Tomas GUKAUSKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą