„Žiedinės sankryžos didmiesčiuose yra vairuotojų pykčio ugnikalniai. Tą pamatėme, kai vairuotojų paprašėme nurodyti vietas, kuriose dažniausiai patiria pyktį keliuose. Atlikus vairuotojų apklausą internetu paaiškėjo, kad neleistinai iš pirmos juostos į žiedą bandantys įsibrauti vairuotojai iš ramybės būsenos išveda kas antrą taisyklių besilaikantį vairuotoją, dar 14 proc. mintyse ar garsiai iškeikia tokius nusižengėlius, ir maždaug kas septintas vairuotojas stengiasi juos blokuoti neįleisdamas į savo eismo juostą.
Taigi neatsakingi vienų vairuotojų veiksmai iššaukia kitų pyktį, kuris gali peraugti į pavojingus manevrus kelyje“, – sako „Lietuvos draudimo“, įgyvendinančio pykčio keliuose mažinimo iniciatyvą „Nulis pykčio“, valdybos narys Raimondas Geleževičius.
Remiantis Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimais, daugelyje žiedinių sankryžų draudžiama įvažiuoti į ją iš pirmos eismo juostos ir toliau važiuoti neišsukant artimiausiame išvažiavime. Bet kas penktas draudikų apklausoje dalyvavęs vairuotojas prisipažino nusižengiantis šiam KET reikalavimui.
Dažniau nusižengti šiam KET reikalavimui buvo linkę ilgesnį vairavimo stažą turintys vairuotojai. Tarp vairuotojų, kurių stažas siekia 11 metų ir daugiau, pažeidusiųjų šią taisyklę buvo 22 proc. Tuo metu šią taisyklę teigė pažeidžiantis 17 proc. vairuotojų, kurių vairavimo stažas sudarė iki 10 metų.
Toks elgesys yra būdingesnis vyrams – 23 proc. jų prisipažįsta važiuojantys į „žiedą“ ne pagal taisykles. Taip besielgiančių moterų yra 14 procentų. Apklausa taip pat parodė, kad vyrai ne tik dažniau patys pažeidžia taisykles važiuojant „žieduose“, bet ir į tokius KET pažeidėjus reaguoja aršiau – ne tik dažniau keiksnoja, bet ir yra žymiai dažniau nei moterys linkę blokuoti pažeidėjus, neįleisti jų į savo eismo juostą.
Psichologė, „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė Eglė Masalskienė, komentuodama taisykles pažeidžiančių vairuotojų elgesį, teigė, kad čia susiduriama su keliais fenomenais – konformizmu ir projekcija. Pirmuoju atveju palyginti dažni pažeidimai žiedinėse sankryžose pateisinami argumentu, kad „juk taip elgiasi visi kiti“.
„Keliuose tai tampa neigiamu dalyku, nes susitapatinimo poreikiu pateisinamas neleistinas elgesys, kuris pažeidžia taisykles. Vis dėlto tie, kas sako, kad kitaip vairuoti neįmanoma, nes taip elgiasi visi, mažų mažiausiai nėra nuoširdūs, nes didesnė dalis eismo dalyvių vadovaujasi taisyklėmis“, – pastebi psichologė.
Anot jos, pyktį dėl neleistinų kitų eismo dalyvių veiksmų greičiausia lemia vadinamoji projekcija, t. y. siekis kitų veiksmams priskirti mums aktualius motyvus.
„Vaikai turi tokį posakį: „kas ant kito sako, ant savęs pasisako“. Tai veikia ir suaugusiųjų pasaulyje. Jei kas nors į žiedinę sankryžą įsuko iš neleistinos juostos, mes iš karto galvojame, kad jis yra piktybinis pažeidėjas. Bet juk gali būti taip, kad žmogus tiesiog nesusiorientavo, prieš tai negalėjo pasirinkti tinkamos eismo juostos ar paskutinę akimirką prisiminė, kad jam iš tiesų reikia važiuoti kitur. Todėl agresyvus elgesys kito eismo dalyvio atžvilgiu ir noras jį kaip nors pamokyti nėra pateisinamas ir labiau atskleidžia mūsų pačių polinkį į agresyvų vairavimą“, – teigia E. Masalskienė.
Neigiamų emocijų gausą žiedinėse sankryžose atskleidžia ir šiemet draudimo bendrovės inicijuotas „Pykčio keliuose žemėlapis“, kuriame šalies vairuotojai žymėjo vietas, kuriose dažniausiai supyksta ar pastebi kitų vairuotojų pyktį. Be konkurencijos daugiausia pykčio emocijų vairuotojai jaučia intensyviausiose žiedinėse sankryžose šalies didmiesčiuose. Siekdamas mažinti patiriamą pyktį šiose vietose draudikai įrengė „Įsijunk šypseną“ ženklus, raginančius vairuotojus būti draugiškesniais kelyje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą