Tokį pasiūlymą komisijos nariams pateikęs uostamiesčio vicemeras Vytautas Čepas teigia, jog problema pasiekė apogėjų - esą reikia kovoti su "dviratininkų, norinčių nuo taško A iki taško Ž nuvažiuoti nenulipant nuo savo transporto priemonės, mąstymo stereotipais."
"Turime suvokti, jog dviratininkas irgi yra eismo dalyvis su gausybe pareigų. Problema ta, kad vairuotojai įpratę žiūrėti į pėsčiuosius, o gatves perėjose arba net ne jose dviratininkai kerta greitai lėkdami, net nenulipę nuo dviračių. Reikia priversti juos tai padaryti, kitaip nelaimių skaičius augs", - "Autosalonui" paaiškino politikas, priminęs, jog neseniai mieste užfiksuoti keli atvejai, kuomet automobiliai partrenkė dviratininkus.
Eimanto CHACHLOVO nuotr.
Nieko nerašoma
Vis dėlto problema, panašu, visų pirma yra kita - ne gatvėse, o teisės aktuose. Kelių eismo taisyklėse (KET) nėra tiesiai šviesiai nurodyta, kad kirsdamas gatvę dviratininkas privalo nulipti ir vestis savo transporto priemonę.
Vienintelis KET punktas, nors kiek užsimenantis apie tai, yra 66-asis: "Jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviračio vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms."
Tiesa, 67-asis punktas teigia: "Ne sankryžoje esančiame nereguliuojamame dviračių tako ir kelio susikirtime dviračio vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems."
Tačiau apie nulipimą nuo dviračio ar nenulipimą čia irgi neužsimenama. O kaip dviratininkui kirsti gatvę perėjoje, pavyzdžiui, reguliuojamoje šviesoforo? Ir kas yra "intensyvus eismas"?
Vienareikšmiškų atsakymų į šiuos klausimus "Autosalonui" rasti nepavyko.
Perėja - pėstiesiems
"Taip, vienareikšmiškai atsakyti, ar dviratininkai privalo nulipti nuo dviračio kirsdami gatvę, sunku. Priklauso nuo to, ar ten yra dviračių juosta, ar dviračių takas, ar pėsčiųjų perėja, koks ten ženklinimas ir panašiai.
Reikia pripažinti, kad KET apie dviratininkų pareigas perėjose nieko nesakoma. Tačiau manau, kad pėsčiųjų perėja yra skirta pėstiesiems, ir niekas ten neturėtų važinėti. Juk sąvoka tokia ir yra - "pėsčiųjų perėja", ne "dviratininkų".
Dviratininkų greitis yra įvairus - ir 20, ir 30 kilometrų per valandą. Todėl saugodami ir save, ir pėsčiuosius jie perėjoje turėtų dviračius vestis", - sako Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Karnilavičius.
Šiaip ar taip, jo įsitikinimu, daugiau problemų kyla tose sankryžose, kur žalia rodyklėlė prie šviesoforo vairuotojams leidžia sukti į dešinę.
"Vairuotojai gali paprasčiausiai nespėti sustabdyti, nes dviračiai prie sankryžų ar perėjų kartais atlekia labai greitai", - teigia specialistas.
Taku - nenulipant
Darius Mileška, aktyvus klaipėdietis dviratininkas, Lietuvos dviratininkų bendrijos narys, irgi pripažįsta, kad KET tinkamai nepaaiškina, kaip dviračiu kirsti gatvę.
"Turbūt tai vienintelė šalis, kurios įstatymuose šis niuansas nėra normaliai apibrėžtas", - teigia jis.
Vis dėlto vyriškis mano turįs atsakymus, kaip dviratininkui patekti į kitą gatvės pusę nepažeidžiant taisyklių.
"Dviratis yra transporto priemonė, kuri turi važiuoti gatve. Juk KET sakoma, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra - važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau kelkraščio. Todėl ir gatvę dviračiu kirsti sankryžose galima važiuojant.
Važiuojant dviračių taku jo susikirtimas su gatve dažniausiai būna atitinkamai paženklintas (ant asfalto nudažytos dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų - Aut. past.), ir manau, kad čia, pavyzdžiui, degant žaliam šviesoforo signalui, nulipti nuo dviračio nereikia. Ar jūs Olandijoje ar Danijoje kada matėte dviratininką, kuris tokiu atveju dviratį vedasi per gatvę? Visi važiuoja.
Kiek kitaip yra pėsčiųjų perėjoje. Ji žymi vietą, kur gatvę kerta šaligatvis, o dviračiu važinėti šaligatviais draudžia tos pačios KET. Tad logiška manyti, kad per pėsčiųjų perėją dviratį reikėtų vestis", - aiškina D. Mileška.
Griežtai "Ne"
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis yra kategoriškas.
"Koks eismas yra intensyvus? Mieste eismas visada yra intensyvus - štai jums atsakymas į klausimą. Eismas susideda ir iš kitų eismo dalyvių, ne tik vairuotojų. Pėsčiųjų eismas irgi gali būti intensyvus. Ir dviratininkui norint patekti iš vienos gatvės pusės į kitą visada reikia nulipti ant žemės", - teigia jis.
"Tačiau jei eismo taisyklėse nieko neparašyta, kad dviračiu reikia kirsti gatvę perėjose draudžiama, dviratininkui teisme tikriausiai nebus sunku įrodyti, jog jis už tai nubaustas nepagrįstai?" - "Autosalonas" paklausė pareigūno.
"Teisme galima įrodinėti bet ką. Dviratininkas privalo nulipti nuo dviračio kirsdamas gatvę - tokią praktiką mes taikome savo darbe", - į diskusijas nesileido kelių policininkų vadas.
Galima ir važiuoti
Tačiau eismo nelaimių tyrimo bylose besispecializuojantis Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroras Juozas Sykas tvirtina visiškai priešingai.
"Nei KET, nei kituose teisės aktuose nėra parašyta, kad važiuoti per gatvę pėsčiųjų perėja dviračiu draudžiama. Vadinasi, galima. Tik yra tam tikri niuansai. Pavyzdžiui, jei dviratininkas perėjoje sužalos pėsčiąjį, bus kaltas dviračio vairuotojas.
Dėl važiavimo dviračiu per perėją pažeidimo tikrai nematau. Juk automobiliu taip pat važiuojate per pėsčiųjų perėją, tik kiek kitokiu kampu.
Problema čia yra dėl vieno - dviračių greičio, nes jie dažnai laksto greitai, ir vairuotojai paprasčiausiai neturi galimybės laiku pastebėti dviratininko. Tad avarijos atveju kaltu pripažintas gali būti dviratininkas, o ne vairuotojas", - tvirtina jis.
Leisti naudotis šaligatviais
D. Mileška turi idėją, kurią įgyvendinus esą neaiškumų smarkiai sumažėtų.
"Daugumoje Vakarų Europos valstybių leidžiama dviračiu važiuoti šaligatviu. Tiesa, pirmenybė dviratininkams tokiu atveju nesuteikiama, tačiau iš principo važiuoti šaligatviu galima.
O pas mus kažkodėl draudžiama. Į viską juk galima žiūrėti lanksčiau, kam tas bjaurus eismo taisyklių punktas? Pavyzdžiui, jei gatvė siaura, joje vos prasilenkia automobiliai, dviratininkui joje bus tik nesaugiau, o dar ir vairuotojams reikės jo saugotis. Tai kodėl žmogus negalėtų važiuoti šaligatviu?" - klausia D. Mileška.
Blogai paženklinta
Tačiau visi pokalbininkai sutartinai pripažįsta vieną dalyką - dažnai gatvės, pėsčiųjų ar dviračių takai nėra tinkamai paženklinti.
"Dėl to kyla ir neaiškumų dviratininkams, kyla ir avarinės situacijos ar net eismo nelaimės", - konstatuoja R. Šideikis.
"Taip, tai - problema - dviračių takai, šaligatviai, jų ženklinimas. Reikia pripažinti, kad nemokame tiesti tų dviračių takų ir jų tinkamai ženklinti. O juk dviračių gausės, ir tam reikia pasiruošti. Pėsčiųjų įgūdžiai taip pat turi būti formuojami - kad nevaikščiotų dviračių takais", - trūkumus įvardija V. Čepas.
"O ir bendra eismo kultūra nėra labai aukšta - tiek vairuotojų, tiek dviratininkų, tiek pėsčiųjų. Ateityje, reikia manyti, dviračių tik daugės, tad tikėkimės, kad prie jų pripras ir automobilininkai, ir pėstieji", - viltimi pokalbį užbaigė A. Karnilavičius.
Kaip galima dviračiu kirsti gatvę?
Konkretus dviprasmiškumo pavyzdys. Dviračiu taku privažiuojame Debreceno gatvę. Jei ją norėtume kirsti dviračių taką žyminčia juosta tarp dviejų kvadratėliais pažymėtų linijų, privalėtume praleisti automobilius (KET punktas Nr. 67. Tačiau galima gudrauti - ką, beje, dviratininkai čia dažnai ir daro - privažiuoti prie pat perėjos ir gatvę kirsti ja. Tokiu atveju praleisti automobilių nereikia - tai jie turi jus praleisti (KET punktas Nr. 37).
"Užtektų vieno sakinio"
Juozas SYKAS, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroras
Jeigu į KET būtų įrašytas vienas vienintelis sakinys, tiesiai šviesiai draudžiantis dviračiu važiuoti perėja, dviprasmiškumo nebeliktų. Ir mums tirti su dviračiais susijusias eismo nelaimes būtų daug lengviau.
Kodėl to sakinio nėra? Sunku pasakyti. Gal todėl, kad dabar dviračiai, kaip ir visas ekologiškas transportas, yra ant mados bangos? Bet juk prieš ką nors populiarinant reikia sudaryti tam sąlygas, sukurti infrastruktūrą, keisti įstatymus.
O įstatymai, kaip matome, nėra visiškai tobuli. Pavyzdžiui, sąvokos. KET sąvoka "Kelias" sako, kad tai - "eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau - važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas." Vadinasi, kelias yra ir šaligatvis, ir dviračių takas, ir perėja ir visa kita. Kaip suprasti? Arba kaip traktuoti eismo intensyvumą? Kiek automobilių turi būti gatvėje, kad eismą būtų galima vadinti intensyviu - vienas, du ar penkiasdešimt? Niekur to nenurodoma, o tekstas KET kažkodėl yra.
Manau, įvairiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismu, pakeitus 20-30 punktų būtų galima užtikrinti aiškumą.
BEJE
Kelių eismo taisyklių punktas Nr. 65: "Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra - tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus šių taisyklių 111 punkte numatytus atvejus."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą