E. Gentvilas: "Europoje vairuotojai žiūri ne tik į priekį, bet ir aplink save"

Prie vairo

Europarlamentaras Eugenijus Gentvilas tikina, jog vis dar nelabai aukšta vairavimo kultūra pasižymintys lietuviai norom nenorom ateityje bus priversti vairuoti tvarkingiau.

"Kai Lietuvos miestų gatvėse bus penkiskart daugiau automobilių nei dabar, teks mūsiškiams išmokti vairuoti tvarkingai. Žinoma, gal ir Europos šalyse atsirastų neprotingai lekiančių gatvėmis, tačiau kitoks eismo organizavimas to neleidžia", - "Autosalonui" tvirtino pastaruoju metu Briuselyje (Belgija) dirbantis Europarlamento narys.

Apie prastą lietuvių vairavimo kultūrą, žemą mentalitetą kalbama gana daug. Ar iš tiesų padėtis yra tokia liūdna?

Tokios didelės tragedijos nėra. Dabartinė padėtis palyginti su tokia, kokia buvo maždaug prieš dešimt metų yra tikrai geresnė. Aš pats dar kokiais 1993-aisiais buvau nubaustas šimto litų bauda už tai, kad Herkaus Manto gatvėje nepraleidau pėsčiųjų. Po šios pamokos pradėjau vairuoti tvarkingiau. Manau, jog ir kitiems tokios pamokos praverčia - vairuotojai pamažu auklėjami.

Kalbėjote apie kitokį eismo organizavimą Vakarų Europos miestuose.

Ten labai daug mažų žiedinių sankryžų, priverčiančių mažinti greitį, daug įvairių greičio mažinimo kalniukų. Leidžiamas greitis miestuose toks pat - 50 km/h, tačiau sąlygų jį viršyti nėra. Pas mus gatvės yra tiesios, be jokių kliūčių įsibėgėti, todėl ir lekiama jomis kaip be galvos. Pavyzdžiui, Liuksemburge gatvės sąmoningai yra susiaurinamos. Ten, kur yra dvi eismo juostos, pastatomi kokie nors iškyšuliai su medeliais, ir pravažiuoti tada gali tik vienas automobilis. Tie iškyšuliai yra gerai matomi, avarinių situacijų nesukelia - priešingai, vairuotojai yra priversti sumažinti greitį ir praleisti vienas kitą. Avarijos juk dažniausiai susijusios su greičio viršijimu.

Be to, maža tikimybė išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą ir susidurti su kitu automobiliu. Važiuojamąsias dalis skiria bordiūrai, o kai kur - netgi, pavyzdžiui, dvi juostos priparkuotų automobilių.

Kas nustebino Jus, kaip vairuotoją, tik atvykus į Briuselį?

Ir nustebino, ir iš pradžių erzino tai, kad iš paskos važiuodami vietiniai blyksi šviesomis ir pypčioja, jei tik kas nors ne taip. Pirmosiomis dienomis milijoniniame mieste tekdavo ko nors ieškant dažnai stabčioti, pasidairyti. Jie iškart puola blykčioti ir pypsėti. Galvodavau, kad labai jau nekantrūs yra. Paskui paaiškėjo, jog jie šitaip išreiškia savo daugiškumą, paramą. "Aš už tavęs, viskas gerai - daryk, ką tau reikia", - taip jie tikina pypčiodami. Supratau, ką tai reiškia tik vėliau, stebėdamas, kad, pavyzdžiui, persirikiuojant spūstyje jie duoda kelią pypteldami ar blyksteldami šviesomis. Mes tai suprastume maždaug taip - "chame", ką darai, kur lendi. Ten persirikiuoti kad ir iš pirmosios juostos į ketvirtąją trunka tik kelias akimirkas - bent jau trečioji mašina tikrai praleis, nors skuba visi.

Vairuotojai ten ir distancijos didesnės laikosi. Pas mus sustojęs prie šviesoforo jei gausi smūgį į galą, tai dar ir į priekyje stovintįjį stuktelsi. O jie palieka pakankamai vietos, kad taip nenutiktų. Pas mus mokoma vairuojant žiūrėti į priekį, o ten - žiūrėti aplink save.

Sakote, automagistralės ten saugesnės. Gal leidžiama ir akceleratoriaus pedalą daugiau spustelėti?

Belgijoje automagistrale leidžiama lėkti 120 km/h, Prancūzijoje, Olandijoje - 130 km/h, o Vokietijoje yra vietų, kur greitis neribojamas. Žinoma, kiek leidžia eismo sąlygos ir vairuotojo protas. Aš pats greitai važinėti nemėgstu, tačiau mašina galinga, todėl esu save pagavęs netikėtai paspaudusį iki kokių 170 km/h. Lietuvoje taip greitai nesu važiavęs, nes pas mus nesaugu. Važiuoji ir nežinai, ar nebus ant kelio kokios ištrupėjusios duobelės. Ten žinai, kad tikrai nebus. Lietuvoje tamsoje važiuodamas magistrale aš bijau, kad gali kokia karvė, stirna ar dviratininkas į kelią išlėkti. Ten to nebus. Be to, ir važiuojantieji priešinga kryptimi neakina - kai kur užsodinama augmenija, kai kur atitveriama betoninėmis ar plastikinėmis pertvaromis. Nustebino ir tai, kad Belgijoje automagistralės yra apšviestos.

Lietuviai net ir mieste važinėdami vis dar nelabai mėgsta mažus automobilius. Kokia padėtis Briuselyje?

Miestas per daug didelis, pernelyg daug įvairovės, kad būtų galima kokią tendenciją įžvelgti. Yra ir visureigių, ir kokių nors "Renault Clio" ar net "Renault 4", kokiu filmuose važinėdavo Lui de Finesas. Žinoma, daugiau yra prancūziškų automobilių, nes Belgijoje yra "Peugeot" gamykla. Mėgstami ir "Renault" bei "Citroen". Tiesa, neteko matyti tik perdėto žavėjimosi didžiuliais amerikietiškais automobiliais, nors gal ir yra atskira klasė žmonių, kuri juos mėgsta.

Briuselyje automobilių nepalyginamai daugiau. Kaip ten išspręstos parkavimo problemos?

Vietos gatvėse ir ten mažai, tačiau viską išsprendžia požeminiai garažai. Žinoma, ir jie dažnai būna apypilniai, kartais net tenka luktelėti kokias penkias minutes, kol sulauki savo eilės ir pastatai mašiną už vieną eurą per valandą. Niekur nedingsime ir mes, teks atsisakyti iliuzijų, kad Klaipėdoje galima įrengti pakankamai automobilių stovėjimo aikštelių. Reikės statyti požeminius arba antžeminius daugiaukščius garažus.

Kokia tenykštė kelių policija?

Avarijų Briuselyje labai mažai - mačiau vos dvi. Policiją irgi mačiau tik avarijų vietoje ar kam nors sugedus. Nusidėjėlius kelių policininkams padeda gaudyti automatai - ir miestuose, ir magistralėse pastatytos vaizdo kameros. Galbūt pasitaiko, kad policininkai stabdo, tikrina, tačiau pats aš to nemačiau.

Giedrė NORVILAITĖ