Ekonomiškai niekas nevairuoja

Stebi apsukas

„Vakaro žinios“ į pagalbą pasitelkė vairavimo mokyklos vadovą, instruktorių, buvusį automobilių ralio sporto meistrą Bronių Kazlauską. Atvažiavau iki pat vairavimo mokyklos sostinės Pilaitės mikrorajone, sėdau prie vairo ir šnekučiuodamiesi išriedėjome į miestą.

„Ekonominis vairavimas - kaip komunizmo statymas. Jeigu jūs važinėsite tvarkingai, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės, kaip rodo ženklai, neskubant, tada tai bus priskirta prie ekovairavimo. O kaip pas mus? Lenkia per dvigubą ištisinę juostą, lenda, spaudžia greitį, užkiša automobilį, tai čia apie ekologiją net kalbos nėra“, - pokalbį pradeda B.Kazlauskas.

Pasak jo, vairavimo mokykla skirta ne tik išmokyti vairuoti, bet ir priversti tą būsimą vairuotoją nevairuoti taip, kaip jis įpratęs matyti aplinkoje.

Neviršyti greičio, laikytis saugaus atstumo, iš anksto pastebėti kliūtį, planuoti savo veiksmus, ar reikės ateity stabdyti, ar rikiuotis, persirikiuoti anksčiau, ramiai parodant posūkį, o ne greitėjant.

Tiesa, kiek pastebėjau eksperimento metu, ekovairavimas reikalauja važiuoti ir pakankamai aukštomis pavaromis, o tai nėra gerai automobilio varikliui. Čia man vairavimo instruktorius kaip mat paaiškina, jog varikliui yra sunkiau dirbti, jis labiau pavargsta. Tad dažnai gali nutikti taip, kad pinigai, kuriuos sutaupome vairuodami ekonomiškai, gali būti išleisti automobilio remontui. „Varikliui labiau patinka važiuoti didesnėmis apsukomis, ypač dyzeliniams varikliams“, - patikino B.Kazlauskas.

Tad ekovairavimas reikalauja - jeigu važiuojama virš 2000 apsukų, privalu jungti aukštesnę pavarą.

„Pradedantysis, mokinukas, kuris nori turėti vairuotojo pažymėjimą, yra priverstas nuolat stebėti tachometrą. Darydamas tai, jis užmiršta, kad reikia pažiūrėti į galinį, šoninius veidrodėlius. Dabar mokiniai susikaupę ties apsukomis, nes bijo, kad dėl to gali neišlaikyti“, - piktinosi B.Kazlauskas.

Gamtos netausoja

Ekovairavimas turėtų taupyti ne tik automobilio sunaudojamą kurą, bet ir gamtą. Tačiau instruktorius prabyla, jog anaiptol taip nėra.

„Yra įtaisyta įvairių filtrų, smulkiųjų dalelių filtras, kuris nemėgsta taisyklingo vairavimo, kurio reikalaujama mieste“, - paaiškina B.Kazlauskas.

Ekonominis vairavimas taip pat reikalauja kelio vingį įveikti su aukštesne pavara.

„Tačiau posūkyje išcentrinė jėga labiau veikia ir traukia. O jeigu važiuojamoji dalis slidi, labai didelė tikimybė, kad iščiuoši į kelkraštį. Tai kodėl aš dabar taupydamas kurą turiu važiuoti nestabiliai?“ - klausė vairavimo instruktorius.

„Aš vis tiek savo mokinius mokau, jog nesvarbu - taupai kurą ar netaupai, visus vingius, jeigu jie yra staigesni, sankryžose važiuoti žemesne pavara. Nepatyręs vairuotojas pristabdo, įjungia žemesnę pavarą ir ramiai važiuoja jam reikalinga trajektorija. Bet jeigu mes važiuotume aukštesne pavara, mašina jau kratytųsi“, - teigė jis.

Dėl senų automobilių taršos, pasak instruktoriaus, taip pat nereikėtų panikuoti, svarbiausia yra prižiūrėti transporto priemonę, nesvarbu, kokio amžiaus ji būtų.

„Gali būti ir senesnis automobilis, bet jeigu jis buvo prižiūrėtas, laiku keisti tepalai, per daug gamtos jis neteršia. Kartais nauja mašina teršia labiau, nei 20 metų senumo“, - patikino B.Kazlauskas.

Laiko nelaimi

Anot B.Kazlausko, dar vienas ekovairavimo reikalavimas - iš anksto numatyti, kas vyksta priekyje.

„Štai mes važiuojame ir matome raudoną šviesoforą, tokiu atveju aš nukeliu koją nuo greičio pedalo ir mašina savaime artėja. Artėdami lėtai stabdome, išminame pavarą ir lėtai sustojame“, - sako vairavimo instruktorius. Pradedant važiuoti procesas taip pat vyksta lėtai, per daug nespaudžiant greičio pedalo lėtai atleidžiama sankaba ir tolygiai spaudžiamas greitis. Štai po truputį be jokių kliūčių pariedame iš vietos.

Tuo metu įžūliai, per ištisinę juostą mus aplenkė automobilis.

„Dabar visi laksto, bet kur jis nuvažiuos, vėl tuoj susitiksime prie šviesoforo. Toks vairuotojas išnaudoja keliais litrais daugiau degalų, o laiko laimi labai mažai“, - konstatuoja B.Kazlauskas.

Gelbėja šypsena

Įpusėjus mūsų ekovažiavimui, galėjau padaryti ir išvadą - ekonomiškai važiuojant mus visi tik lenkė.

„Tai koks pavyzdys tiems mokiniams, kuriuos mes mokome vairuoti pagal taisykles, ekonomiškai. Ekonomiškai vairuoti gali būti tik patarimas“, - įsitikinęs B.Kazlauskas.

Dar viena tiesa - vairuoti ekonomiškai ne taip ir jauku. Ne vienas pralenkiantis pasižiūri smerkiančiu žvilgsniu, o dar ir kokią pirštų kombinaciją spėja parodyti.

B.Kazlauskas tokiems vairuotojams siūlo tik nusišypsoti. Jokios socialinės akcijos čia nepadės: „Socialinės akcijos ir lieka tik socialinėmis akcijomis“.

„Man atrodo, kad čia tik mentalitetas lems tą ekovairavimą, bet jeigu nebus greitį kontroliuojančių priemonių, mes galime kalbėti kiek norime, niekas nepasikeis“, - teigė instruktorius.

Kaip kažkada didelėmis baudomis buvo įskiepyta segėti saugos diržus, pasak B.Kazlausko, atitinkamų didžiulių baudų reikia ir už greičio viršijimą. „Baudos, baudos ir dar kartą baudos. O ką jau kalbėti apie tai, kad mes važinėjamės tarp girtų vairuotojų. Švogerių kraštas, o ir teisėjai kartais keistai elgiasi. Čia ir blogybė, kad nėra geležinių įstatymų. Jeigu tau reikia anksčiau kažkur nuvykti, išvažiuok anksčiau, o ne lėk lenkdamas visus“, - ragina B.Kazlauskas.

Pagrindinė vairavimo taisyklė, jo teigimu, yra DDK - „Duok durniui kelią“.

„Praleisk ir nusišypsok“, - sako vairavimo instruktorius.

„Įdomu, kiek vairuotojų kelyje važiuoja ekonomiškai?” - klausiu instruktoriaus Broniaus.

„Nulis sveikų. Čia jau tikrai”, - tarė B.Kazlauskas.

Taip ir baigėme ekovairavimą - lėtai, sutikdami tuos pačius piktus veidus prie kiekvieno šviesoforo ir savomis akimis įsitikinę, jog iki ekonomiško vairavimo mums dar augti ir augti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“