Automobilių ateitis - elektra. Tokią išvadą galima padaryti susipažinus su naujausiais automobilių pramonės gigantų ir iki šiol niekam negirdėtų mažyčių inžinierių firmų kūriniais. Mašinos vis dažniau pasikinko elektrą. Ar tokie automobiliai bus populiarūs Lietuvoje?
Vienas tituluočiausių šalies transportininkų, prof. habil. dr. Algimantas Ambrazevičius įsitikinęs - 2020 metais Lietuvoje elektromobilių skaičius sieks 200 tūkstančių, ir sudarys 10 proc. viso mūsų šalies automobilių parko.
"Aš tuo net neabejoju. 1930 metais Maskvos valdžia nusprendė nevystyti automobilių transporto ir pasitenkinti arkliais, tačiau jau po penkerių metų buvo pastatytos GAZ ir ZIL gamyklos.
Panašiai bus ir Lietuvoje. Žinoma, gamyklų mes nestatysime, tačiau elektromobiliai išpopuliarės", - su "Autosalonu" savo vizijomis pasidalino A. Ambrazevičius.
Profesoriaus teigimu, lietuviai aplinkos visiškai neteršiančius ir triukšmo nekeliančius elektromobilius pirks ne tiek ekologiškumo idėjos ar taupumo paskatų vedami, kiek noru pasirodyti vieni prieš kitus.
| A. Ambrazevičius įsitikinęs, jog lietuviai pamėgs elektromobilius. Beje, būtent šia tema mokslininkas padarė pranešimą neseniai Vilniuje jo 75-mečio proga surengtoje mokslinėje konferencijoje apie alternatyvų kurą naudojantį transportą. |
Vairuotojams neužteks elektros
Tačiau, jei šios prognozės išsipildytų, A. Ambrazevičius yra numatęs ne tokį linksmą gyvenimą elektromobilių, kurių akumuliatoriai įkraunami iš įprasto tinklo, savininkams Lietuvoje.
"Jei mūsų šalyje 2020 metais išties bus 200 tūkstančių elektra varomų transporto priemonių, jų savininkai susidurs su... elektros energijos stygiaus problema. Toks kiekis automobilių reiškia 10 mln. kW energijos, o Lietuvos elektros stočių galia bus 5 mln. kW, - prognozuoja profesorius.
- Jei elektromobilių skaičiaus augimas kaimyninėse šalyse - Švedijoje, Lenkijoje bei Rusijoje bus toks, kokį numatę ekspertai, - 25 procentai kasmet, jis neleis pasinaudoti šių šalių energijos pertekliumi Lietuvos gyventojams. Kitaip sakant, mes negalėsime nakties metu įkrauti savo elektromobilių akumuliatorių".
Tad A. Ambrazevičiaus futuristinė vizija tokia: Lietuvai teks statyti daugiau atominių greitųjų neutronų reaktorių ar net termobranduolinių atominių elektrinių. Jei jos atsiras, profesoriaus apskaičiavimu, individualiam 50 kW galingumo automobiliui, naudojančiam pigesnę - nakties tarifo - elektros energiją nuvažiuoti 100 km kelio kainuos 2,5 lito.
Kas bus pirmas Lietuvoje?
Laukti šių prognozių išsipildymo liko ne tiek ir ilgai - kiek daugiau nei 10 metų. Ir būtent dabar mes tampame automobilinės istorijos liudininkais. Jau balandžio viduryje į Lietuvą bus atgabentas "Mitsubishi" elektromobilio "iMiEV" prototipas.
Šiuo metu "Mitsubishi Motors Europe" bando elektra varomą automobilį. Iki šiol laimė vairuoti šį aplinkos neteršiantį mažylį nusišypsojo labai nedaugeliui žmonių, tarp kurių buvo Monako princas Albertas II, keletas valstybių ir didžiųjų energetikos kompanijų vadovų. Manoma, kad Lietuvoje "i MiEV" išbandysiančių vairuotojų atranka bus ne mažiau kruopšti.
| ELEKETROMOBILIS - ir Indijoje elektromobilis: serijinis "Tata Indica EV" debiutuos dar šiemet. |
"Mitsubishi" prototipe montuojamas 180 Nm sukimo momentą išvystantis elektros variklis, kurį energija aprūpina ličio jonų baterijos. "i MiEV" savininkas bus retas svečias degalinėje, nes baterijos gali būti įkraunamos iš įprasto elektros tinklo. Preliminarūs apskaičiavimai parodė, kad nuvažiuoti 100 kilometrų šiuo modeliu kainuoja net 70 proc. pigiau nei panašaus galingumo benzininiu automobiliu.
Japonai tikisi, kad "i MiEV" taps pirmuoju masiniam naudojimui pritaikytu elektra varomu automobiliu pasaulyje. Serijinės versijos debiutas Japonijoje numatomas dar šiemet, po kurio laiko jis pasieks pardavimo salonus ir Europoje.
| PRETENDENTAS. "Chevrolet Volt" pretenduoja tapti pirmu masiniu elektromobiliu Jungtinėse Valstijose. Jis kainuos 40 tūkst. dolerių |
Tad galime spėti, kad būtent "Mitsubishi iMiEV" taps pirmuoju serijiniu elektromobiliu, kurį galės įsigyti Lietuvos gyventojai. O toliau eilėje - dar kelios kandidatūros.
Viena iš jų - kovo pradžioje Ženevos autosalone oficialiai debiutavęs "Opel Ampera", tiesa, kol kas tik koncepcinio modelio pavidalu.
Penkerių durelių keturviete "Ampera" be sustojimo bus galima nuvažiuoti keletą šimtų kilometrų. Trumpiems atstumams - iki 60 kilometrų - įveikti automobilis naudos tik ličio jonų baterijas, įkraunamas iš įprasto 230 V tinklo. Važiuojant ilgesnius atstumus, automobilis bus varomas elektra, kurią generuos nedidelis vidaus degimo variklis.
Gamintojai tikisi, kad "Opel Ampera" atitiks daugumos Europos klientų kasdienius važiavimo poreikius, nes, pavyzdžiui, maždaug 80 proc. Vokietijos vairuotojų kasdien nuvažiuoja mažiau nei po 50 km.
Tiesa, kol kas neaišku, kada "Ampera" išriedės į Lietuvos kelius. Europos pardavimo salonuose ji gali pasirodyti 2011-aisiais.
Vienas iš "elektrinių" modelių, kurie taip pat gali būti pardavinėjami mūsų šalyje - "MINI Cooper E". Šiuo metu mašina bandoma skirtinguose pasaulio miestuose - Berlyne, Londone, Los Andžele, Niū Džersyje, Niujorke.
Planuojama, kad 2010 metų birželį pardavimo salonus Europoje (Lietuvoje, matyt, vėliau) turėtų pasiekti elektrinis "Smart ForTwo EV". Kada pasirodys serijinės tos pačios "Daimler" kompanijos kurtas "Mercedes-Benz BlueZERO E-CELL", vienu įkrovimu galintis nuvažiuoti 400 km atstumą, kol kas neaišku.
Ateinančiais metais elektriniais modeliais - tiesa, ne lengvaisiais, o komerciniais "Transit" ir "Transit Connect" - Europą žada nustebinti "Ford".
Elektromobiliai dauginasi JAV
Skirtingomis prognozėmis, 2020 metais elektromobiliai pasaulyje sudarys dešimtadalį visų transporto priemonių, 2030 metais - jau 50 proc. Vokietijos ekspertai mano, kad jau 2025 metais visi Europoje parduodami automobiliai bus varomi arba vien tik elektra, arba hibridinėmis jėgainėmis, t. y. bendromis elektros ir vidaus degimo variklių sistemomis.
Kas juos kurs ir tieks rinkai? Panašu, kad visi, kas tik netingės. Štai net naftos karaliai arabai - investicinis fondas "Aabar Investments", iš dalies valdomas Jungtinių Arabų Emyratų vyriausybės, įsigijo 9,1 proc. Vokietijos koncerno "Daimler" akcijų ir pareiškė kartu vystysiantys elektromobilių kūrimą.
Dar anksčiau skelbta, jog Indijoje net penki stambūs gamintojai 2010-2013 metais pradės serijinę elektromobilių gamybą. Viena pirmųjų kregždučių - "Tata" kompanijos modelis "Indica EV", kurtas kartu su norvegų firma "Miljø Greeland/Innovasjon". Norvegijoje šį automobilį, po įkrovimo iš elektros tinklo galintį nuvažiuoti 200 km, tikimasi pradėti pardavinėti dar šiemet.
Mažai kam žinoma italų firma "Tazzari" pradeda nediduko elektromobilio "Zero" tiekimą į JAV, Meksikos ir Karibų šalių rinkas. Dviejų durų "Zero" turi ličio jonų baterijas, kurių įkrovimo pakanka 142 km kelio. Pakrauti baterijas prireiks 6,5 valandos. Maksimalus greitis - 90 km/h.
Beje, JAV rinka vilioja ne vieną kompaniją, kuriančią elektra varomus modelius. Štai norvegų firma TH!NK pranešė Valstijose ketinanti pastatyti elektromobilių "City" gamyklą. Šiuo metu deramasi su aštuoniomis valstijomis - kuri pasiūlys palankesnes sąlygas. Tikimasi nuo 2012-ųjų per metus pagaminti "TH!NK City" modelių, kainuosiančių nuo 20 tūkst. dolerių.
Būtent Ameriką savo naujausio penkiaviečio elektromobilio, sukurto "Qube" modelio pagrindu ir pavadinto EV-02, bandymų vieta pasirinko "Nissan" kompanija.
O pačių amerikiečių kompanija "Tesla" pranešė savo naują "elektrinį" "Model S" rinkai - tiek JAV, tiek Europos - pradėsianti tiekti 2011-ųjų pabaigoje. Jis kainuos nuo 57 400 dolerių.
Kiek anksčiau - ateinančių metų pabaigoje - "Chevrolet" ketina pradėti pardavinėti savo modelį "Volt" (kuriuo remiantis padarytas ir aukščiau minėtas "Opel Ampera").
Pakrauti - per kelias sekundes
| G. CEDERIS - vienas iš itin greitai įkraunamo akumuliatoriaus tėvų. |
Akumuliatoriaus pagrindas - sumaišytas ličio ir geležies fosfatas LiFePO4. Tai - senai žinoma medžiaga, tačiau dar mokslininkai atrado jo naujas savybes išgavę nanodalelių dydžio granules, padengtas plonu ličio fosfato sluoksniu. Tai palengvino ličio jonų tapsmą kristalais ir atvirkščiai, todėl ir atsirado galimybė įkrauti akumuliatorių itin greitai.
Ličio akumuliatorių veikimo principas paremtas tuo, kad ličio jonai iš teigiamo elektrodo - anodo - migruoja katodo link, kur pririšami cheminėmis jungtimis. Tradiciniuose akumuliatoriuose šis procesas vyksta labai lėtai, todėl net jei akumuliatorius įkraunamas iki galo, jis negali atiduoti didelio kiekio energijos iškart. Kitaip sakant, tokia mašina galima važiuoti nuolatiniu 90 km/h greičiu, tačiau greitai pajudėti iš vietos ji negali.
Naujojo išradimo darbo grupės vadovo Gerbrando Cederio iš Masačiusetso technologijos instituto teigimu, po kelerių metų bandymų prieita prie išvados, jog ličio jonai itin greitai juda sumaišyto ličio fosfato viduje specialiais kanalais. G. Cederis su kolegomis sugebėjo išgauti šio fosfato nanogranules ir jas padengti specialiu sluoksniu, ličio jonams tarnaujančiu laidininku. Tad dabar pastarieji juda greičiau, ir akumuliatorius įkraunamas (bei iškraunamas) akimirksniu.
Beje
Tarptautinės ekologų organizacijos WWF nariai pareiškė, jog visiškai atmosferos neteršiančių elektromobilių naudojimas Žemės klimato pagerėjimui neturi beveik jokios įtakos. Remiantis prognozėmis, 2020 metais Vokietijoje bus apie milijoną elektromobilių. Tai reiškia, kad anglies dvideginio išmetimas į atmosferą sumažės milijonu tonų. O tai - tik vienas procentas dabartinio atmosferon išmetamo CO2 kiekio Vokietijoje.
| MAŽAS, bet nepigus - dvivietis "Tazzari Zero" kainuoja net 26 000 dolerių. |
| PIRMAS? Pirmuoju serijiniu elektromobiliu, kurio gali sulaukti Lietuvos rinka, turėtų būti "Mitsubishi iMiEV". |
| MINI COOPER E jau bandomas Europos gatvėse. |
| "TH!NK City" norvegams bendradarbiaujant su "Ford" buvo sukurtas dar 2003 metais, bet dėl netobulų techninių rodiklių projektas kuriam laikui pristabdytas. |
Tomas GUKAUSKAS

Rašyti komentarą