Vairuotojų paruošimas
Lietuviai nenusileidžia europiečiams pagal pirmą kartą neišlaikomų vairavimo egzaminų procentą, tačiau nuo jų gerokai atsilieka ir bendru intelektu, ir savikritikos jausmu. Taip tikina patys vairavimo mokyklų vadovai, neskubantys muštis į krūtinę dėl to, kad tiek jų paruoštų būsimųjų vairuotojų eina egzaminų laikyti ne kartą ir ne du.
"Niekada nesutiksiu, kad mūsų vairavimo mokyklos yra žemesnio lygio nei aplankytos Austrijoje, Vengrijoje ar Švedijoje. Galima net sakyti, kad mūsų vairavimo instruktoriai yra aukštesnio lygio. Skirtumas - patys mokiniai. Užsienyje jie nuo pat mažens įgauna bendrą supratimą apie eismo saugumą", - "Autosalonui" teigė neseniai iš viešnagės Švedijos vairavimo mokyklose grįžęs klaipėdietis Kazys Tarvydas, vairavimo mokyklos "Kazerta" vadovas.
Vis dėlto specialistai Lietuvos vairavimo mokyklų profesionalumu nesižavi.
"Profesionaliai dirba anaiptol ne visi, priekaištų galima rasti daugeliui. Iki šiol gal kokius dvejus metus vairavimo mokyklos dirbo be konkurencijos. Bet čia - ir pačių mokinių problema - jie nesirinko, kur eiti, lankė tas mokyklas, kurios vairuoti moko ne geriausiai, o greičiausiai", - sakė vairavimo egzaminus priiminėjančios VĮ "Regitra" Klaipėdos filialo vyr. specialistas Gintautas Nagelė.
Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos prezidentas Kęstutis Vaicekiūtis su tuo labai nesiginčija: "Yra gerai dirbančių mokyklų, yra blogai dirbančių. Žmonės patys turi pasirinkti, į kurią eiti."
Veržiasi nemokėdami
Pasak G. Nagelės, tai, kad Lietuvoje maždaug 50 procentų žmonių iš pirmo karto neišlaiko vairavimo egzamino, įrodo ir ne visišką instruktorių atsidavimą savo darbui, ir bendrą žmonių supratingumo lygį.
"Bendra kultūra - mokiniai net nesupranta, kad dar nemoka tinkamai vairuoti, tačiau vis tiek eina laikyti egzamino. Jiems paprasčiausiai trūksta savikritikos jausmo - pavažinėjo žmogus privalomas 20 valandų, ir mano, kad jau gali vairuoti.
O instruktoriams trūksta psichologinių žinių mokiniams įteigti, kad šie dar nėra pasiruošę egzaminui", - sako G. Nagelė, maždaug kas antram vairavimo egzaminą laikiusiam žmogui dažnai ištariantis: "Deja, ateikite kitą kartą."
Tačiau, pasak K. Vaicekiūčio, remiantis statistika, ne viskas Lietuvoje yra blogai. Pavyzdžiui, Vokietijoje, anot jo, pirmą kartą vairavimo egzamino neišlaiko apie 70 procentų žmonių, o Lietuva atitinka bendrą Europos Sąjungos šalių vidurkį - 40-50 proc.
"Taip, iki liepos 1-osios, kuomet įsigaliojo griežtesni reikalavimai jauniems vairuotojams, buvo bumas, ir žmonės nelabai žiūrėjo, kokį reitingą turi ta ar kita mokykla. Jiems buvo svarbu kuo greičiau baigti kursus ir suspėti išsilaikyti egzaminą. Tuo metu atkalbėti žmones, kad jie dar nėra pasiruošę laikyti teises, buvo tikrai sunku, ypač tuos, kurie įsitikinę, kad vairuoja be priekaištų. "Išlaikė draugas iš pirmo karto, o kuo aš prastesnis?" Taip ne vienas mokinys mano iki šiol", - konstatuoja asociacijos vadovas.
Nelemta liepos 1-oji
Liepos 1-osios "sindromą" pastebėjo ir G. Nagelė - anot jo, ne vienai mokyklai buvo svarbu įtikti mokiniams ir jų paruošti kuo daugiau, o ne kuo geriau.
"Tačiau ne vairavimo mokykla lemia pasiruošimą, o instruktorius kaip asmenybė. Jis privalo įtikinti žmogų, kad šis dar nėra tinkamai pasirengęs egzaminui. Suprantu, kad tai - sunkus darbas. Visą dieną važinėti streso sąlygomis tikrai nėra lengva", - sako "Regitros" darbuotojas.
"Kai kurios mokyklos, siekdamos gero vardo, priimdavo ne tiek mokinių, kiek ateidavo, o tiek, kiek jų galėdavo išmokyti. Stengdavomės atkalbėti mokinius nuo skubėjimo ir paaiškinti, kad ir po liepos 1-osios nebus nieko blogo. Aišku, ne kiekviena mokykla taip darė, ir kai kuriose jų mokiniai nukentėjo - jie egzamino "Regitroje" neišlaikė", - paaiškino K. Vaicekiūtis.
Anot jo, svarbu tai, kad mokinys atsakingai rinktųsi mokyklą. Tą padaryti pagelbėti gali oficialiai skelbiami vairavimo mokyklų reitingai, sudaromi pagal tai, kiek jos auklėtinių vairavimo egzaminą išlaiko iš pirmo karto.
Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 350 mokyklų. Beje, K. Vaicekiūčio teigimu, po liepos 1 dienos mokinių skaičius po truputį mažėja, ir mokyklos, investavusios nemažai lėšų bumo laikotarpiu, dabar gali pajusti finansinių problemų.
Nėra teigiamų pavyzdžių
Pašnekovai teigia, kad egzistuoja visas viena nuo kitos priklausančių sąlygų kompleksas.
"Praktinio mokymo valandų skaičius Lietuvoje panašus į kitų Europos šalių, bet skiriasi intelektas. Užsienyje žmonės žinias apie saugų eismą gauna nuo pat mažumės - ir darželiuose ar mokyklose, ir, svarbiausia, žiūrėdami, kaip vairuoja jų tėvai. O Lietuvoje vairavimo instruktoriai negali per tas keliolika pamokų suspėti kompensuoti keliolikos metų auklėjimo stokos", - sako K. Tarvydas.
"Tinkamo elgesio prie vairo pavyzdžių tikrai pasigendama - ir iš tėvų, ir iš kitų vairuotojų pusės. Juk žmogus imituoja tokį elgesį, kokį mato. To rezultatai - akivaizdūs. Jie - kapinėse antkapių pavidalu. Ir tai - tikrai ne instruktorių kaltė", - pritaria K. Vaicekiūtis.
Pasak abiejų vairavimo mokymo specialistų, instruktoriai dėl to nekalti - esą jiems reikalavimai ir taip yra griežčiausi visoje Europoje.
"Pas mus įstatymai reikalauja, kad instruktoriai turėtų ir aukštąjį išsilavinimą, ir būtų inžinieriai. O reikia psichologų, ir priimant instruktorių į darbą ne diplomų kiekis turi lemti. Dabar kai kuriems iš tiesų talentingiems žmonėms, galintiems dirbti šį darbą, įvairiais griežtus reikalavimus numatančiais teisės aktais yra užvertos durys. Ne kartą apie tai diskutavome su Susisiekimo ministerija, ir tikimės, kad netrukus priėmimo į darbą tvarka taps liberalesnė", - vylėsi K. Vaicekiūtis.
Anot K. Tarvydo, Lietuvoje daugiau biurokratijos - pavyzdžiui, vairavimo mokykloms privaloma kaip mokymo priemonę turėti variklio pjūvio maketą, nors visoje šalyje nėra daug svarbesnio dalyko - nė vienos specialios ekstremalaus vairavimo trasos, kurioje mokinius realiu būdu būtų galima supažindinti su automobilio valdymu slidžiame kelyje.
Vairavimo praktikos egzamino rezultatai
Pateikiama informacija apie Klaipėdos apskrities vairavimo mokyklas, per 2007 m. pirmąjį arba antrąjį pusmetį parengusias daugiau kaip 50 kandidatų valstybės įmonėje "Regitra" laikomam B kategorijos kelių transporto priemonių vairuotojo praktikos egzaminui. Lentelėje pateikiami procentai iliustruoja, kokia vairavimo mokyklą baigusių ir "Regitroje" B kategorijos kelių transporto priemonių vairuotojo praktikos egzaminą laikiusių mokinių dalis šį egzaminą išlaikė iš pirmo karto.
Tomas GUKAUSKAS
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą