Po ketverių metų, praleistų Jungtinėse Amerikos Valstijose, grįžus į Klaipėdą, pirmiausia į akis krito kelininkų tvarkingai atnaujinamos kelio juostos, remontuojamios gatvės. Žinia, mūsų vairuotojus erzina nesibaigiantis kelių remontas, tačiau ir Čikagoje žmonės juokauja: yra tik du metų laikai - žiemos ir kelių remontų.
Juokas juokais, tačiau mieste tikrai pastebėjau lygesnes gatves, pagerėjusią vairavimo kultūrą. Aišku, iki provincijos amerikiečių mandagumo dar labai toli, bet, palyginti su didmiesčių, pavyzdžiui, Čikagos vairuotojų elgesiu, skirtumų ne tiek jau ir daug.
Čikaga ir kiti didieji Jungtinių Valstijų miestai išsiskiria tuo, kad čia suvažiavę emigrantai iš viso pasaulio, tarp jų ir lietuviai, prie vairo elgiasi taip, kaip buvo išmokę tėvynėje.
Amerikos megapolių gatvėse taisykles diktuoja daugybė išeivių iš Lotynų Amerikos, Azijos ir Rytų Europos. O ir be emigrantų "pagalbos" didžiųjų miestų gyventojai, ypač Niujorko, laikomi šiurkščiausiais ir nemandagiausiais.
Vis dėlto avarijų nėra tiek daug, kaip Lietuvoje. Galbūt lemia geresni keliai, gal tai, kad didžioji dauguma amerikiečių pradeda vairuoti jau nuo 16 metų, o gal tiesiog todėl, kad Amerikoje daug mažiau kelio ženklų, o ir tie aiškesni ir paprastesni.
Avarijų statistika - neguodžianti
Jungtinės Valstijos pasaulyje pirmauja pagal žuvusiųjų keliuose skaičių, tačiau jį visų pirma lemia ir didelis gyventojų skaičius. Ir nors absoliučiai daugiausiai - 44 000 žmonių kasmet žūsta būtent JAV keliuose (antroje vietoje Brazilija - 32 500 žuvusiųjų, trečioje - Rusija su 29 500 aukų), ypač pavojingomis laikomos skurdžios ir besivystančios šalys.
Pavyzdžiui, JAV 100 tūkst. gyventojų tenka 15 autokatastrofų aukų, o pirmoje vietoje esančiame - Mauricijuje - 43,9.
Valstybių, išsiskiriančių didžiausia anarchija keliuose, sarašo antroje vietoje - Salvadoras (42,2 žuvusių 100 tūkst. gyventojų), trečioje - Dominikos Respublika (38,4), ketvirtoje - mūsų kaimynė Latvija (24,3).
Lietuva (21,2 žuvusiųjų), esanti devintoje vietoje, galinti pasigirti tik šiek tiek geresne statistika už Braziliją, Venesuelą, Pietų Korėją ir Nikaragvą.
"You drink. You drive. You lose"
Šį užrašą ("Geri. Vairuoji. Praloši") dažnai galima pastebėti pakelėse. Taip Čikagos policija perspėja vairuotojus: alkoholis ir vairavimas yra nesuderinami. Ilinojuje leistina alkoholio koncentracija kraujyje - 0,08 promilės.
Geriama bei vairuojama, žinoma, ir Lietuvoje - aukštų policijos pareigūnų paskaičiavimais, paremtais patirtimi ir kasdien gaunama informacija, mūsų šalyje kiekvieną dieną 5-7 procentai automobilininkų prie vairo sėda daugiau ar mažiau apsvaigę.
Ne išimtis ir JAV, tik čia su šiuo reiškiniu kovojama negailestingai - pakliuvęs girtas vairuotojas galiausiai gali prarasti iki 10 tūkstančių dolerių, įskaitant baudas, teismo išlaidas, sugaištą laiką, padidėjusį draudimą ir t.t.
Vienas iš mano lietuvių draugų, Klyvlende įkliuvęs vairuodamas neblaivus, atsipirko gana lengvai. Kadangi jis gerai mokėjo anglų kalbą ir mušėsi į krūtinę, dievagodamasis, jog tai pirmas ir paskutinis kartas, teisėjas jam skyrė minimalią bausmę - 300 dolerių baudos, tris dienas klausyti paskaitų kursuose neblaiviems vairuotojams bei tris dienas kalėti.
Pastaroji bausmė Ohajo valstijoje skiriama automatiškai, jei alkoholio koncentracija vairuotojo kraujyje didesnė nei 0,17 promilės. Tokią bausmę iniciavo moterų judėjimas "Mothers against drunk drivers" ("Motinos prieš girtus vairuotojus").
Tiesa, be suminėtų bausmių, lietuvis dar neteko teisės vairuoti automobilį 6 mėnesius. Tokios bausmės galioja tik Ohajo valstijos teritorijoje, todėl draugas nieko nelaukdamas išvažiavo gyventi į Čikagą (Ilinojaus valstija), kurioje automatiškai atgavo teisę vairuoti ir galėjo važinėti į darbą savo mašina.
Beje, automobilyje (kaip ir viešose vietose) draudžiama ne tik gerti alkoholinius gėrimus, bet ir turėti atkimštą butelį, net ir alaus. Nesvarbu, kad jį laiko keleivis - už vairavimą išgėrus vis tiek bus baudžiamas vairuotojas.
Radarų detektoriai - legalūs
Dar vienas žudikas kelyje - greitis. Prisipažinsiu, kad ir aš mėgau greitai važinėti. Greitkeliais dažnai spausdavau 90 mylių (apie 145 km) per valandą greičiu, nors leistinas maksimalus greitis juose (Ilinojaus valstijoje) - nuo 55 iki 70 mylių per valandą (maždaug 90-110 km/h). Šios valstijos miestuose galima važiuoti ne greičiau kaip 30 mylių per valandą (apie 50 km/h).
Daugelis greičio mėgėjų savo automobiliuose turi policijos radarų detektorius, kurie didžiojoje daugumoje valstijų yra visiškai legalūs. Detektorius visuomet gelbsi, vienintelį "ticket'ą" (kvitą) už greičio viršijimą gavau važiuodamas svetimu automobiliu, kuriame šio naudingo aparatėlio nebuvo.
Tačiau kai kuriems tautiečiams ir toks greitis - dar ne rodiklis. Prieš porą metų Čikagos ir Lietuvos spauda rašė apie keturis lietuvaičius, vidurnaktį greitkeliu lėkusius 130 mylių per valandą.
Tai - 210 kilometrų per valandą, skriejant tokiu greičiu kiekviena klaidelė lemtinga. Lietuvių "Honda Accura" vertėsi, rėžėsi į medį, du vaikinai žuvo vietoje, trečiasis, mano bičiulis ir kaimynas, beje, klaipėdietis, mirė pakeliui į ligoninę. Gyva liko tik mergina, kuri vienintelė buvo užsisegusi saugos diržus. Su daugybe traumų ir lūžių ji ilgai gydėsi ligoninėje.
Žioplumas kenkia
Turbūt visi pažįstame ne vieną žmogų, pakliuvusį į avariją būtent dėl nedėmesingumo. Kasmet šimtai tūkstančių eismo nelaimių atsitinka vien todėl, kad kažkuris vairuotojas užsižiopsojęs pro langą nespėja reaguoti į staiga pasikeitusią situaciją. Ypač tokios situacijos dažnos didmiesčių kamščiuose.
Taip atsitiko ir man, kai Čikagoje vairuodamas taksi (kurį laiką dirbau šį darbą) užsižiūrėjau į avariją priešingoje eismo juostoje. Prieš mane važiavę automobiliai staiga sustojo, o aš rėžiausi priekinei mašinai į "uodegą". Tai buvo naujutėlė 2004-ųjų laidos "Nissan Maxima".
Laimei, visas šio "nisano" išlaidas padengė draudimas, o mano "Chevy Caprice" pigiai "atkalė" nagingi lietuvaičiai, kurių nemažai darbuojasi įvairiose automobilių remonto dirbtuvėse. Beje, jei nuostoliai nedideli, taip vadinami "fender bender" (sparno įlenkimas), kai kurie vairuotojai net nekviečia policijos, tik apsikeičia draudimo polisų duomenimis.
Kelio ženklai netrukdo vairuoti
Pavarčius Ilinojaus valstijos ir Lietuvos kelių eismo taisyklių knygeles, galima pastebėti, kad Lietuvoje galioja keliskart daugiau kelio ženklų. Pavyzdžiui, raudonų, t.y. draudžiamųjų ženklų Ilinojuje - vos aštuoni, be to, ant daugelio jų dar ir papildomas užrašas, ką šis ženklas reiškia.
Lietuviškame taisyklių variante raudona spalva vyrauja ir įspėjamuosiuose, ir pirmumo bei draudžiamuosiuose ženkluose - jų daugiau nei 60.
Kai kurie mūsų ženklai tiesiog juokingi, pvz., ženklas Nr. 137 su šauktuku, sakantis "Kiti pavojai", arba Nr. 133 - "Šoninis vėjas". Tokie nereikšmingi ženklai tiesiog blaško vairuotojų dėmesį, o jų informatyvumas - minimalus.
Taigi paprastumas šiuo atveju geriau nei įmantrumas. Ir tai, kad Lietuvoje žūsta daugiau gyventojų nei Amerikoje (skaičiuojant tūkstančiui gyventojų), įrodo, kad ne draudžiamųjų ženklų kiekis ar jų griežtumas lemia avarijų skaičių.
Džiugas LUKOŠEVIČIUS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą