Pernai "Autosalonas" rašė apie nesutarimus tarp taikiausių eismo dalyvių kategorijų atstovų - pėsčiųjų bei dviratininkų. Panašu, kad per metus situacija nepasikeitė - pėstieji ir toliau vaikšto dviračiams skirtais takais, o pastarieji juos negailestingai daužo.
Dviratininkų bendruomenės atstovai teigia, kad metai - per mažas laiko tarpas pakeisti seniai nusistovėjusius įpročius ar žmonių bendravimo būdą.
Susidūrimų netrūksta
Atšilus orui ir dviračiams pasipylus į Klaipėdos gatves pirmojo incidento ilgai laukti nereikėjo - jau balandžio pabaigoje po susidūrimo su dviračiu pėsčioji atsidūrė ligoninėje.
1929 metais gimusią moterį miesto centre, Tiltų gatvėje, partrenkė dviračiu važiavęs 16-metis klaipėdietis. Pensininkei susidūrimo metu lūžo šlaunikaulis.
Tiltų gatvės pusėje, kur įvyko incidentas, dviračių tako dalis ant šaligatvio išskirta raudona spalva.
"Autosalono" žiniomis, tokių atvejų būta ir daugiau, tačiau ne visi nukentėjusieji kreipiasi į ligonines. Redakcijai vienas vaikinas prisipažino partrenkęs moterį dviračių take netoli Statybininkų prospekto - nors šalia yra pėstiesiems skirtas takelis, moteris ėjo būtent dviračiams skirta asfalto juosta. Laimei, šis susidūrimas baigėsi be traumų.
Ne kliūtis, o žmogus
Kodėl pėstieji nemato, kad eina dviračių taku?
"Atsakymo į šį klausimą neturiu. Matyt, žmonės dar nepripratę, kad ir dviratininkai yra eismo dalyviai. Manau, jog žmogus, uždarydamas savo namo duris, turi suprasti, jog išeina į viešą erdvę, kurioje yra ir daugiau žmonių, ir šiuos reikia gerbti", - sako Frankas Wurftas, Lietuvos dviratininkų bendrijos (LDB) tarybos narys.
Anot jo, pėstieji ignoruoja dviratininkus, o šie nesaugo pėsčiųjų dėl bendros Lietuvos visuomenės ligos - pagarbos stokos.
"Lietuvoje po truputį atsiranda dviračių takų, tačiau problemą kelia ne takų blogumas ar gerumas, o normalaus bendravimo tarp pėsčiųjų ir dviratininkų stoka. Ir tie, ir tie turi suvokti, kad jie yra eismo dalyviai, o ne kliūtis vieni kitiems", - sako F. Wurftas.
Išgelbėtų dažai?
Klaipėdietis Saulius Ružinskas, taip pat LDB tarybos narys, įsitikinęs priešingai - reikia pradėti nuo infrastruktūros, ir tada reikalai pagerės.
"Situacija keistųsi, jei to norėtų valdžia. Tereikia nedaug - teisingai paženklinti takus, kad nekiltų dvejonių - gali jais eiti pėstieji ar ne. Kai tai bus padaryta, bus galima pradėti šviesti visuomenę ir aiškinti, kur dviračiams važiuoti, o kur pėstiesiems eiti. Kaip galima tą daryti dabar, kai net neaišku, kokia tako dalis kam skirta?" - teigia jis.
Anot jo, vienas paprasčiausių sprendimų būtų ant tos tako dalies, kuri skirta dviratininkams, nupiešti daugiau dviratukų.
"Pėsčiasis, prieš kurio akis mirguliuotų tie simboliai, pagaliau suvoktų, kad kažką daro ne taip. Tačiau Klaipėdos savivaldybė neskuba tuo rūpintis, nors tam didelių pinigų ir nereikia. Gal ten nėra kompetentingų žmonių?" - svarsto S. Ružinskas.
Ginklas - garsas
Jis pritaria nuomonei, jog dviračių takais vaikšto tie žmonės, kurie patys niekada ar seniai jais nevažiavo - tad jiems ir trūksta suvokimo, kad elgiasi blogai.
"Kaip kitaip galima paaiškinti, kad mamos ramiausiai paleidžia po tuos takus lakstyti vos paeinančius vaikus. Juk iki tragedijos - akimirka. Dviratininkai važinėja ir 20, ir 30 km/h greičiu, todėl sustabdyti savo transporto priemonę per metrą ar du nespės", - teigia S. Ružinskas.
Jis tvirtino jau nebesistebintis tuo, kad pėstieji net negirdi dviračių skambučių.
"Aš įsigijau specialų garsinį signalą, nes įprasto dviračio skambučio pėstieji negirdi", - sakė klaipėdietis.
Naudoti skambutį arba signalą dviratininkams pataria ir F. Wurftas: "Sąmoningi bei padorūs turi būti ir dviratininkai. Matai žmogų, einantį taku - pasignalizuoji. Jis nesitraukia - sumažini greitį arba visai sustoji. Nereikia lėkti, o po to pykti ant pėsčiųjų, jei jie pasipainiojo po ratais".
Reikia kritinės masės
F. Wurftas sutinka, kad dviratininkams skirta infrastruktūra galėtų būti ir geresnė.
"Pavyzdžiui, Olandijoje gatvėse dviračiams skirtos atskiros juostos. Tačiau jos pasiteisina tik tuo atveju, jei dviratininkai bei automobiliai važiuoja maždaug vienodu greičiu. Galų gale ir dviratininkai yra skirtingi - vieni juda lėčiau, kiti - greičiau. Dėl to taip pat kyla konfliktai", - mano dviračių entuziastas.
Jo teigimu, lūžis santykiuose tarp pėsčiųjų ir dviratininkų anksčiau ar vėliau ateis.
"Padėtis nesikeis tol, kol nebus vadinamosios kritinės masės. Tačiau lūžio taškas artėja. Dviračių daugėja tiesiog akyse, drauge padaugės ir avarijų bei incidentų. Kai pėstieji pripras prie dviračių gausos ir natūraliu būdu išmoks rūpintis savo saugumu, tada viskas stosis į savo vėžes", - tvirtina F. Wurftas.
Panašiai mąsto ir S. Ružinskas: "Dviratininkų padaugėjo, ir dar bus daugiau. Manau, pėstieji, vis dažniau matydami dviratininkus, supras, kaip vaikščioti saugiau".
Tomas GUKAUSKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą