Kelių eismo taisyklių pakeitimai: viskas nuo A iki Z

Kelių eismo taisyklių pakeitimai: viskas nuo A iki Z

Panašu, kad 2014-ieji Lietuvos vairuotojams į atmintį įsirėš kaip kone daugiausiai naujovių atnešę metai per pastarąjį dešimtmetį. Vien liepą įsigaliojusios ir milžiniško atgarsio sulaukusios revoliucinės ir gana prieštaringos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (SEAKĮ) pataisos ko vertos. Ir tai - dar ne pabaiga: šeštadienį įsigaliojo ir visa eilė Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimų, skirtų ir automobilių vairuotojams, ir dviratininkams.

Esminių permainų KET pakeitimai gal ir neatneš, tačiau tarp naujovių patobulintose taisyklėse yra nemažai svarbių dalykų, kuriuos žinoti eismo dalyviams yra gyvybiškai - tikrąja to žodžio prasme - būtina.

Pagaliau: "Perėja dviračiu važiuoti draudžiama"

Tiesa, visos KET ne perrašytos iš naujo, tik pakeisti kai kurie jų punktai, taip pat įvesti nauji. Dauguma jų susiję su reikalavimais vairuotojams ir dviratininkams.

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje juodu ant balto parašyta, kad dviračių vairuotojams draudžiama važiuoti pėsčiųjų perėjomis.

"Autosalone" jau esame rašę apie tai, kad KET anksčiau nebuvo nė eilutės apie tai, kaip dviračiais kirsti gatvę pėsčiųjų perėjose - važiuojant juo ar vedantis. Nepaisant to, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis tikino, jog policininkai, baudžiantys perėjomis važiuojančius dviratininkus, yra teisūs. Teisūs jie nebuvo. Bus teisūs tik nuo šiol.

Leista važiuoti šaligatviu

Taip pat KET papildytos punktu, kuris atitiks ir nemažai triukšmo bei dviratininkų pasipiktinimo sukėlusias SEAKĮ nuostatas, įpareigojančias juos, važiuojant važiuojamąja dalimi, dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais ar dviračio priekyje turėti degantį baltos šviesos žibintą, o gale - raudonos šviesos žibintą.

"Tie žibintai nebūtinai turi nepertraukiamai šviesti, jie gali ir nuolatos mirksėti", - aiškina Vidmantas Pumputis, Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas.

Iki šiol KET leisdavo, kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, važiuoti važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Nuo dabar bus leidžiama važiuoti ir šaligatviu.

Su dviračiu - pėsčiojo greičiu

Pagaliau atsirado punktas, aiškiau reglamentuojantis dviratininkų ir pėsčiųjų santykius. Nuo šiol važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku ar šaligatviu, dviračio vairuotojas privalės duoti kelią pėstiesiems, o pro juos važiuoti turės "greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3-7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus".

"Dabar bus labai aiškus atsakomybės klausimas - jei kelyje, pėsčiųjų ir dviračių take ar ant šaligatvio įvyks susidūrimas, visais atvejais kaltas bus dviratininkas. Toks reikalavimas atsirado, kad būtų išvengta avarijų, kuomet pėsčiasis staiga pakeičia savo ėjimo kryptį.

Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad kalbama apie pėsčiųjų ir - pabrėžiant žodelį "ir" - dviračių taką, o ne apie vien tik dviračių taką. Tai - skirtingi dalykai", - sako V. Pumputis.

Galų gale įteisintas ir organizuotos dviratininkų grupės, pavyzdžiui, sportininkų, judėjimas važiuojamąja dalimi. Tą daryti jiems, lydimiems palydos, leista, net jei šalia yra dviračių takas. Aiškiai nurodyta, ir kas yra ta "organizuota dviratininkų grupė".

Be to, atnaujintos KET leis, prižiūrint suaugusiajam, važiuojamąja kelio dalimi dviračiu važiuoti asmenims nuo 8 metų. Nauja ir tai, kad eismo taisyklėse numatyti reikalavimai dviratininkams galios ir motorinių dviračių vairuotojams.

Kaip kirsti gatvę?

Taip pat aiškiau reglamentuotas gatvės kirtimas dviračiu. Nuo šiol dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikės kirsti važiuojamąją dalį, "visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams".

Keliu važiuojančiam dviratininkui, norinčiam pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir jį vestis, jei "eismo sąlygos to reikalauja". Anksčiau vairuotojams buvo liepiama nulipti, jei eismas yra intensyvus.

O dviračio vairuotojas, "norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka".

Prie žalios rodyklės - stop

Daug naujovių KET pakeitimai atneš ir automobilių vairuotojams.

Vienas jų yra toks - nuo šiol vairuotojai sankryžoje, kur ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, prieš pradėdami posūkio manevrą turės sustoti ir įsitikinti, ar tai saugu ir ar nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta.

"Sustoti reikės prieš kelio ženklą "Stop" arba "Stop" liniją, o jei jos nėra - prieš pėsčiųjų perėją ar šviesoforą", - aiškina V. Pumputis.

Beje, nuo 2020 metų žaliųjų rodyklėlių šalies keliuose bus atsisakyta, nes esą dėl to dažnai kyla eismo dalyvių konfliktinės situacijos ir ši priemonė nėra naudojama kitose Europos valstybėse, išskyrus pavienius atvejus. Toks terminas skirtas, nes būtina pasiruošti pokyčiams.

Atsiranda papildoma vairuotojų pareiga pėstiesiems. KET papildymas teigia: "Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti".

"Paprasčiau kalbant, vairuotojas privalo įsitikinti, kad pėsčiojo perėjoje nėra. Jei jis nemato, kas darosi perėjoje, negali važiuoti", - papildymą paaiškino V. Pumputis.

Sustoti ir stovėti - kitaip

Iki šiol daugelis vairuotojų žinojo, nors nedaugelis laikėsi KET nuostatos, kad sustoti ir stovėti negalima arčiau nei 5 metrai prieš pėsčiųjų perėją. O dabar to nebus galima daryti ir arčiau nei 5 m už perėjos - keliuose, kuriuose yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi.

Sąžiningai nebuvo laikomasi ir kito KET punkto - draudžiančio statyti automobilius ant vejos ar šaligatvio. O nuo šiol draudžiamų stovėti vietų sąrašą oficialiai papildė ir sporto bei vaikų žaidimo aikštelės, taip pat kitos "transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtos teritorijos".

Galima sakyti, jog tai - ypatinga naujovė: policija nuo šiol be didesnių problemų galės bausti visus, palikusius mašinas žaidimo aikštelėse. Tiesa, ar pasikeis vaizdas pietinių Klaipėdos rajonų daugiabučių kiemuose, prognozuoti sunku. Greičiausiai ne - nes ten ir taip nebėra kur statyti mašinų.

Revoliucija prekybos centrų aikštelėse?

Be to, pagaliau konkrečiai nurodyta, kad transporto priemonei bus draudžiama sustoti ten, kur ji trukdytų įvažiuoti ar išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės, stovėjimo vietos, garažo, kiemo ar kitos teritorijos, taip pat ten, kur ji trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę.

Pastaroji frazė aktuali statantiesiems savo mašinas kiemuose ar prekybos centrų aikštelėse. Pastarosiose irgi atsiranda revoliucinė naujovė, nes nuo šiol į KET įrašomas punktas, įpareigojantis transporto priemonę statyti "stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ribose".

Tai reiškia, kad beveik visi vairuotojai, kurių automobilių, pastatytų prie prekybos centro per dvi ar tris vietas, nuotraukos, kasdien publikuojamos paskutiniame "Vakarų ekspreso" puslapyje, bus KET pažeidėjai.

Greitis, posūkiai, padangos ir kt.

Keičiasi leistinas maksimalus greitis greitkeliuose. Čia vasaros metu (nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d.) lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triračiais leista važiuoti ne didesniu kaip 120 km/h (buvo 110), žiemos metu (nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d.) - iki 110 km/h (buvo 100) greičiu.

Traktoriams ir savaeigėms mašinoms visuose keliuose - tiek asfaltuotuose, tiek ne - numatytas maksimalus 50 km/h greitis.

Taip pat nuo šiol eismo per geležinkelių pervažas reikalavimai galios ne tik vairuotojams, bet ir visiems kitiems eismo dalyviams.

Reglamentuotas posūkio signalo rodymas žiedinėje sankryžoje: pagaliau KET aiškiai teigia, kad įvažiuojant į tokią sankryžą posūkis nerodomas, išvažiuojant - rodomas. Savaime suprantama, rodyti jį reikės ir pačiame žiede persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą.

Žiemą - nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. - uždrausta eksploatuoti ne tik lengvuosius automobilius su vasarinėmis padangomis, bet ir visas transporto priemonės bei jų priekabas - motociklus, krovininius automobilius ir pan.

Pasirūpinta ir gyvūnais

Dar viena naujovė - nuo šiol maršrutiniam transportui skirtomis eismo juostomis galės naudotis ne tik lengvieji, bet ir visi automobiliai, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, jeigu eismo juosta pažymėta raide "A" ir simboliu 4+.

Be to, pirmą kartą Lietuvos KET pasirūpinta ir gyvūnais - visiškai naujas taisyklių punktas byloja, kad "vairuotojas privalo pasirūpinti stovinčioje transporto priemonėje esančių gyvūnų augintinių saugumu ir užtikrinti, kad gyvūnai augintiniai būtų vežami tokiu būdu, kad netrukdytų vairuoti, nesusižalotų ir nesužeistų transporto priemonėje esančių eismo dalyvių, jei transporto priemonė būtų staigiai stabdoma".

O štai Vidaus reikalų ministerijos siūlymu, uždrausta vairuoti transporto priemones "neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse".

Be viso kito, keisis ir kai kurie kelio ženklai.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder