Ketvirtadalis vairuotojų į kelią išsiruošia be reikalingų dokumentų

"Tyrimo duomenys rodo, kad nemaža dalis vairuotojų surizikuoja važiuoti neturėdami techninės apžiūros ar draudimo. Vairuodami nesaugias transporto priemones be techninės apžiūros, jie rizikuoja gyvybe, kelia grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Vairuotojai, neturintys privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, ne tik pažeidžia kelių eismo taisykles, rizikuoja užsitraukti baudą, bet, įvykus avarijai, patiria ir kur kas skaudesnių finansinių nuostolių. Pastaruoju metu pastebime, kad žmonės sąmoningai rizikuoja važiuoti be draudimo, o įvykus avarijai dar stengiasi įkalbėti ir kitą, nekaltą pusę, rizikuoti klastojant įvykio aplinkybes ir apsidrausti po įvykio", - komentuoja Marijus Raliūga, tyrimą užsakiusios draudimo bendrovės "Lietuvos draudimas" Transporto žalų skyriaus vadovas.

Draudikų statistikos duomenimis, sąmoningai neapsidraudę važinėti dažniau linkę jauni vairuotojai. Tokiems pinigų pakanka tik įsigyti automobilį, o draudimui jų jau nebelieka, todėl rizikuojama tikintis, kad avarija neįvyks arba jei įvyks, pavyks susitarti ir apsidrausti po įvykio. Iš visų atvejų, kai draudimo išmokos buvo siekiama nesąžiningai, apsidraudimas po įvykio, bendrovės duomenimis, sudaro 19 proc.

Vis dėlto daugiau nei pusė apklaustų respondentų (56 proc.) sako be draudimo važiavę tik dėl užmaršumo – jie tiesiog pamiršo, kad draudimo sutartis jau baigė galioti. 22 proc. nurodė, kad atėjus metui pratęsti draudimo sutartį neturėjo pinigų, 17 proc. neturėjo laiko įsigyti draudimą. Tyrimo rezultatai rodo, kad neturėdami privalomojo draudimo dažniau vairavo vyrai ir 26-35 m. amžiaus apklaustieji, o taip pat žemiausio išsimokslinimo ir mažiausių pajamų atstovai, kaimiškų vietovių gyventojai.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2011 m. šalyje užfiksuota beveik 18 tūkstančių atvejų, kai transporto priemonė buvo naudota neturint transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Lietuvos gyventojų vairavimo įpročių tyrimas parodė, kad be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dažniausiai yra vairavę vilniečiai (29 proc.), rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai (28 proc.), panevėžiečiai (26 proc.), taip pat 17 proc. apklausoje dalyvavusių kauniečių, 18 proc. šiauliečių ir 19 proc. klaipėdiečių prisipažino nors kartą vairavę be privalomojo draudimo.

"Iš apklausos paaiškėjo, kad sostinės vairuotojai užmaršumu teisinasi dažniau nei tie, kurie gyvena kaimo vietovėse. Užmiršę įsigyti draudimą sakė daugiau nei 70 proc. sostinės gyventojų ir 48 proc. regionų vairuotojų. Regionuose dažniau nei sostinėje žmonės pripažino vairavę be draudimo dėl lėšų stygiaus – tokių buvo 27 proc.", - sako M. Raliūga.

Užmiršta ir apie techninę apžiūrą

Šalies vairuotojai linkę pamiršti, kad baigiasi techninės apžiūros galiojimo laikas – taip teigė 43 proc. nedrausmingų vairuotojų. Kiti pasiteisinimai – neturėjimas laiko "praeiti" techninę apžiūrą (17 proc.), neturėjimas lėšų techninei apžiūrai (16 proc.) ar remontui (10 proc.). Dar 4 proc. respondentų kaltais nurodė laiku apžiūra nepasirūpinusią darbovietę ar kitus šeimos narius. Pamiršti, kad techninės apžiūros galiojimas jau pasibaigęs, dažniau teko vyrams, jaunesniems (18-35 m.) apklausos dalyviams, taip pat aukščiausio išsimokslinimo atstovams bei mažiausias pajamas turintiems apklaustiesiems.

Be galiojančios techninės apžiūros automobilį vairavo daugiau nei 27 proc. vilniečių, daugiau kaip po 20 proc. šiauliečių, rajonų gyventojų ir klaipėdiečių. Techninėje apžiūroje nepatikrintą automobilį yra vairavę 18 proc. kaimiškų vietovių gyventojų ir po 11 proc. Kauno bei Panevėžio vairuotojų.

Tyrimo dalyvių taip pat buvo klausiama, kaip jie vertintų planuojamą įdiegti greičio matuoklių galimybę nustatyti, ar automobilis yra apdraustas privalomuoju draudimu ir ar nepasibaigęs jo techninės apžiūros galiojimas. Net 73 proc. tyrimo dalyvių pritartų tokiam sprendimui. Apklausoje dalyvavusios vairuotojos moterys ir aukštesnio išsimokslinimo respondentai tokiai galimybei pritarė dažniau.

Draudimo bendrovės užsakymu reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą apie vairavimo įpročius šį rudenį atliko "Spinter tyrimai". Tyrimas buvo vykdomas 75 Lietuvos vietovėse, jame dalyvavo daugiau kaip 1000 respondentų, iš jų 60 proc. – nuolatiniai vairuotojai.