Kodėl karo veteranai pavojingi prie vairo

Kodėl karo veteranai pavojingi prie vairo

Karinių veiksmų dalyviai, grįžę į namus, yra potencialios eismo nelaimių aukos, į avarijas rizikuojančios patekti gerokai dažniau už kitus vairuotojus.

Taip teigiama naujoje JAV Veteranų reikalų departamento ataskaitoje, bylojančioje, jog karo veiksmų Irake ir Afganistane dalyviama vyrams rizika žūti eismo nelaimėje yra net 76 proc. didesnė (motociklininkams - net 148 proc. didesnė) bei civiliams vairuotojams. Veteranėms moterims šis skaičius siekia 43 proc.

Panašios tendencijos buvo stebimos ir po JAV karių grįžimo į namus pasibaigus Persijos įlankos karui, vykusiam 1990-1991 m. Tąkart sulaukti avarijų skaičiaus tarp buvusių karių sumažėjimo pavyko tik po penkerių metų.

1999-2012 m. eismo incidentuose JAV žuvo 4 423 kariškiai - daugiau nei savo gyvybių neteko Irake (4 409). Tai reiškia, kad avarijose žuvo net daugiau kariškių nei nusižudė (savižudybė vadinama dar viena buvimo karo veiksmų zonose pasekme).

2001 m. karių mirtingumas motociklų avarijose JAV siekė 14 proc. (nuo bendro eismo nelaimėse žuvusių kariškių skaičiaus), o 2008 m. - jei 37 proc. Iš dalies tai gali būti paaiškinta tuo, kad buvę kovų dalyviai noriai perka motociklus, mat būtent taip gauna daugiau adrenalino: "Aš ką tik grįžau iš Irako, tai negi pavojinga važiuoti 160 km/h greičiu?!"

Beje, pirmųjų motociklininkų gaujų Valstijose pagrindą irgi sudarė iš Vietnamo karo grįžę veteranai, nebepritapę prie visuomenės ir nusprendę gyventi laisvą gyvenimą ant dviejų ratų. Paskaičiuota, kad ir Vietnamo karo dalyviai avarijose žūdavo dukart dažniau už kitus vairuotojus.

Tikimybė karo veteranams patekti į avariją aiškinama potrauminiu streso sindromu (PTSS) ir vairavimo karo veiksmų zonoje ypatumais.

Maždaug ketvirtadalis karinių veiksmų Afganistane ir Irake dalyvių, lankančių PTSS gydymo programą Kalifornijoje, prisipažino jau namuose vairavę išgėrę, penktadalis teigė rečiau besinaudojantys saugos diržais, mat tą daryti buvo įpratę karo zonose, kad ekstra atveju galėtų greičiau palikti transporto priemonę.

Kare įgyti savisaugos įpročiai išties galėjo padėti išsigelbėti, tačiau civilinio gyvenimo sąlygomis jie tampa mirties priežastimi, pažymi ataskaitos autoriai. Tai - važiavimas per sankryžas degant raudonam šviesoforo signalui, judėjimas iškart dviem eismo juostomis, tiltų vengimas, motociklininko šalmų bei jau minėtas saugos diržų ignoravimas.

Panašūs įpročiai patvirtinti dar anksčiau, 2009-aisiais, kuomet net 50 proc. iš karo veiksmų zonos grįžusių karių prisipažino buvę išgąsdinti, kai prie jų staiga priartėdavo kitas automobilis, o 23 proc. neslėpė nebestojantys prie "Stop" linijos, nes tai jiems padarius Afganistane ar Irake reiškia sulaukti pakelės bombos sprogimo.

Pažymima, kad nuo PTSS kenčiantys kariai ne tik linkę prie vairo dažniau vartoti alkoholį ar narkotikus, bet ir mano, jog vairuodami agresyviai elgiasi teisingai, nes taip stengiasi apsaugoti savo gyvybę.

Draudimo kompanijos USAA, kurių klientais yra nemažai kariškių, pateikė savo statistiką, teigiančią, kad rizika šiems pakliūti į avariją yra 22 proc. didesnė yra pirmąjį pusmetį po grįžimo namo palyginti su pusmečiu prieš išvykimą.

Be to, tie, kurie karo veiksmų zonose pabuvojo tris kartus, rizikuoja į avariją pakliūti 36 proc. daugiau už kitus vairuotojus, ten pabuvusieji dukart - 27 proc. dažniau ir vieną kartą - 12 proc. dažniau nei kiti vairuotojai.

Beje, rizika karo veteranams tapti eismo nelaimių aukomis yra ne tik vairuojant - pavyzdžiui, Teksaso valstijoje 2011 metais automobilių mirtinai partrenkti pėsčiųjų kariškių buvo net 5 kartus daugiau nei tokio paties amžiaus grupės civilių.

Veteranų reikalų departamentas kartu su Transporto departamentu ir Gynybos departamentu ėmėsi iniciatyvos rengti kursus buvusiems Afganistano ir Irako karo dalyviams - juose kariškiai simuliatoriaus pagalba mokomi vairuoji ramiomis, taikos sąlygomis.

Tiesa, tokie kursai vyksta tik keliose vietose JAV.

Informacija

Vairavimo įpročiai karo sąlygomis

JAV kariuomenė yra sukūrusi specialią brošiūrą, aiškinančią vairavimo skirtumus karo zonoje ir taikos sąlygomis.

* Kare: važiuojama kaip įmanoma toliau nuo kelkraščio siekiant išvengti pakelės minų ar bombų. Taikos sąlygomis: važiuojama kelio viduriu.

* Kare: netikėtai keičiamos eismo juostos, ypač tada, kai karys aplenkiamas. Taikos sąlygomis: nardoma tarp automobilių, nenaudojami posūkių signalai.

* Kare: važiuojama be stabtelėjimų, nepaisant to, kad priekyje - automobiliai arba žmonės. Taikos sąlygomis: baimė ir nerimas sustojus, važiavimas degant raudonam šviesoforo signalui.

* Kare: važiuojama taip greitai, kaip ir pirmas automobilis konvojaus priekyje. Taikos sąlygomis: didesnis dėmesys; viršijamas greitis.

* Kare: ypatingas kelkraščio elementų ir infrastruktūros objektų saugojimasis. Taikos sąlygomis: padidintas dėmesys visiems objektams pakelėje.

INFORMACIJA

Potrauminio streso sindromas (PTSS) (angliškai Posttraumatic Stress Disorder, JAV dar vadinamas Post Vietnam Syndrom) yra emocinis sutrikimas, atsirandantis kaip reakcija į labai didelę psichinę traumą. Gali pasireikšti kaip viena iš galimų reakcijų į, pvz., fizinį smurtą, seksualinį užpuolimą, karą, visų rūšių katastrofas ir kt. Šį sindromą sukeliantys stresai yra susiję su intensyvia baime (dažniausiai - mirties baime), siaubu ir beviltiškumu. Būdingas požymis - pasikartojantys trauminiai efektai, silpnėjanti reakcija į dirgiklį. Kenčiantiems nuo PTSS asmenims sunku sutelkti dėmesį, sutrinka atmintis, miegas, perdėtas dirglumas, vystosi psichologinė amnezija, emocinis bukumas, pastebimi somatiniai sutrikimai. Sergantiems PTSS būdinga psichozė, depresija, panika, jie dažnai kenčia nuo alkoholizmo.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder