Kodėl sąvartyno žemėje negali atsirasti padangų fabrikėlis

Paprastai į redakciją kreipiasi bendruomenių, kurias skriaudžia verslininkai, atstovai. Šį kartą turime priešingą variantą. Verslininkas Virginijus Brazauskas, UAB "Raguvilė" vadovas, įtaria, kad jam Dumpiuose, sąvartyno žemėje, neleidžia statyti padangų perdirbimo įmonės kiti verslininkai, prisidengdami bendruomene. Ji kategoriškai prieš tokios veiklos atsiradimą, rajono Taryba priėmė sprendimą irgi tam nepritarti. Tačiau verslininkas nepasiduoda ir ieško teisybės teismuose.

Šiuo metu teismui verslininkai yra apskundę Klaipėdos rajono tarybos, Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) sprendimus ir net Ketvergių bendruomenės pirmininkę Rasą Kuzavienę.

Bendruomenės baimę galima suprasti, prisimenant gaisrą Alytuje esančioje padangų perdirbimo įmonėje ir jo pasekmes, kai teko deginti net pieną. "Iš blogų pavyzdžių reikia pasimokyti. Alytus nėra geras pavyzdys. Bet Elektrėnuose tokia įmonė puikiausiai veikia. Ta bendruomenė pagalius kaišioja ne tik man, bet ir kitiems verslininkams. Jau buvau nutaręs nebandyti galva pramušti sienos, bet kai pradėjau gilintis, kokie čia interesai kyšo, apsisprendžiau kovoti už savo teises iki galo. Gal aš trukdau tiems, kurie Dumpiuose šalia sąvartyno pigiai supirko žemes ir įgyvendina gyvenamųjų namų statybos projektus? Manau, norima iš to sklypo išguiti visus verslininkus. Bet kad ir kaip būtų, visos atliekos juk turi būti kažkur tvarkomos", - savo nuomonę išsakė V. Brazauskas.

Nori statyti sąvartyno žemėje

Padangų perdirbimo įmonę, kuri, be infrastruktūros, kainuotų apie 4 milijonus eurų, norima statyti Dumpiuose, vadinamajame pietiniame kvartale, "Raguvilės" numatytame sklype vadinamojoje sąvartyno žemėje, kurios paskirtis atitinka planuojamą veiklą.

2009 m. Klaipėdos rajono tarybos sprendimu 200 ha ploto sklypas buvo skirtas būtent visoms atliekoms iš aplinkinių miestų tvarkyti. Jame yra įsikūręs sąvartynas, bendrovės "Grigeo Klaipėda" valymo įrenginiai, "Toksika". Tiesa, į jį pateko ir namų, kuriuose žmonės gyvena nuo seno. "Ta vieta skirta atliekoms, todėl ir mes ten pirkome sklypą, kuriame "Raguvilė" nori imtis naujos veiklos. Jis nuo bendruomenės namų yra nutolęs 1,8 km ir yra visai kitame gale. Be to, mūsų sklypas patenka į "Toksikos" apsaugos zoną", - aiškino verslininkas ir pridūrė nesuprantąs, kodėl bendruomenė taip nusistačiusi prieš jo padangų perdirbimo įmonę.

Paklaustas, kodėl nori atidaryti būtent tokią įmonę, V. Brazauskas atsakė: "Manau, kad padangų perdirbimo verslas turėtų būti nuolatinis. Jų vartojimas auga. Mes pasiruoštume sau žaliavą, ją vežtume į kitą gamyklą, kuri ateityje gamintų iš jos antrinį produktą. Puikiai būtų panaudojama medžiaga, kuri visuomenei yra galvos skausmas ir atlieka. Padanga - ne kramtomoji guma, ją galima panaudoti, ji pagaminta iš aukščiausios kokybės žaliavos. Ta atlieka visiškai nepavojinga, nei smirdi, nei ką. Norime viską padaryti šiuolaikiškai. Sukurtume apie 20 darbo vietų, valstybė gautų mokesčius. Pernai privati komunalinių paslaugų įmonė "Raguvilė", kurioje dirba apie 70 žmonių, uždirbo 360 tūkst. eurų. Noriu investuoti į naują veiklą, kurti pridėtinę vertę. Ar blogai, kad verslas lieka Lietuvoje? Mane draugai laiko kvailiu, kad investuoju Lietuvoje", - kalbėjo verslininkas.

Savivaldybė apmovė verslininką?

V. Brazausko teigimu, jis pernai devynis mėnesius derino visus klausimus su rajono Savivaldybės specialistais, atsižvelgdamas jų pastabas tris kartus darė pataisymus. Tačiau po to, kai buvo įgyvendinti visi reikalavimai, Savivaldybė sudarė darbo grupę. "Kas man atsakys į klausimą, kokiu pagrindu ir kodėl vieno mano klausimui spręsti buvo sudaryta ta grupė. Kas tai inicijavo? Nes iki tol Savivaldybės administracija puikiai bendravo su "Raguvile", - teigė verslininkas.

VIETA. Štai šioje vietoje "Raguvilė" norėtų statyti savo padangų perdirbimo įmonę. Ketvergių bendruomenės pirmininkė Rasa Kuzavienė sako, kad gyventojai tam kategoriškai nepritaria ir gins savo teises iki galo. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Juk jeigu Savivaldybė nenorėjo tų padangų, turėjo iš karto tai pasakyti. Kodėl tiek laiko buvome klaidinami?" - klausia V. Brazauskas.

Anot verslininko, ta darbo grupė nutarė nepritarti jo projektui. Negana to, esą Savivaldybė išsiuntė AAA raštą prašydama reikalauti, kad būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV), ir neišduoti leidimo tenkinantis suprastina tvarka. Agentūra to ir pareikalavo.

Pasak V. Brazausko, nors Klaipėdos rajono taryba šiemet sausį jau buvo parengusi sprendimą nepritarti "Raguvilės" planuojamai veiklai, vis dėlto davė jam šansą - pabandyti susitarti su bendruomene.

"Mes ėjome su bendruomene į kompromisą, pasiūlėme gal 13 variantų, bet ji nė vieno jų nesvarstė. Pats prašiau, kad man leistų kalbėtis su bendruomene, ir tikrai maniau, kad ją įtikinsiu. Bet ji iš viso į kalbas neina", - aiškino jis.

Kodėl PAV reikalaujama tik iš jo?

V. Brazauskui nesuprantama, kodėl tik iš "Raguvilės" reikalaujama PAV, jeigu visoms kitoms devynioms Lietuvoje veikiančioms tokio tipo įmonėms jo nereikia. "Na, ar ne juokingai skamba, kad sąvartyne reikalaujama atlikti PAV? O pačiame Gargždų mieste esanti padangų perdirbimo įmonė gavo licenciją perdirbti 17 tūkst. tonų padangų per metus. Tai taip čia išeina - vieniems galima, kitiems ne? Todėl ieškau galų, kodėl man trukdoma, kas tuo suinteresuotas. Kodėl man buvo siūloma pirkti ir bendrovę "Branda" už 1,2 mln. eurų, ir Gargždų įmonę? - klausia verslininkas.

Jis sutiktų, kad būtų atliekamas PAV, tačiau tam būtų sugaišta daugybė laiko. Jis prarastų galimybę gauti Europos Sąjungos (ES) paramą. "Be europinių pinigų to imtis verslui dabartinėmis sąlygomis būtų rizikinga. Dabar paskutinis - 2014-2020 metų - kvietimas. Kol prasidės naujas, iš gyvenimo iškris dveji metai. Gavę apie 1,4 mln. eurų paramą, mes įsigytume aukščiausios kokybės įrangą", - aiškino verslininkas ir pridūrė, kad, jo apskaičiavimais, Klaipėdos regione, apimančiame kelias savivaldybes, yra apie 5 tūkst. tonų padangų, kurias būtų galima perdirbti. Kitą dalį jų surinktų ir atvežtų iš kitų miestų. "Raguvilės" siekis - per metus perdirbti apie 12 tūkst. padangų.

"Raguvilė" AAA ir rajono Tarybos sprendimus apskundė teismui. Pasak V. Brazausko, kadangi Ketvergių bendruomenės pirmininkė R. Kuzavienė per rajono Tarybos posėdį pasakė tikrovės neatitinkančių dalykų apie jo įmonę, tad ir ją padavė į teismą dėl šmeižto. Dabar jis laukiama teismų sprendimo.

Bendruomenė įmone nepasitiki

Ketvergių bendruomenės pirmininkė ir seniūnaitė R. Kuzavienė, aiškindama, kodėl bendruomenė skriaudžia verslininką V. Brazauską, pirmiausia paminėjo tai, kad Dumpiuose teritorija jau yra perpildyta taršių įmonių. "Kitas dalykas, tas verslininkas nepasižymi aplinkosaugine tvarka. Nors jis teigia, kad neimportavo šiukšlių deginti, bet jo įmonė yra paminėta tarp kelių įmonių, kurios tai darė neteisėtai. Mums kyla daug abejonių, ar šis verslininkas gali užsiimti tokia veikla. Įmonė per metus nori apdoroti 25 tūkst. tonų padangų. Tai didžiulis kiekis, nes deklaruojama, kad visoje Lietuvoje susidaro apie 35 tūkst. tonų padangų. Su jomis dirba apie 10 įmonių, todėl kiekis yra neadekvatus. Žinoma, kad atsiras noras importuoti. Ar Lietuva nori tapti atliekų utilizuotoja?" - klausia R. Kuzavienė.

R. Kuzavienė.

Ketvergių gyvenvietė turi apie 1 000 gyventojų. Aktyvesnių bendruomenės narių yra apie 100. Artimiausia sodyba, kuriai jau 80 metų, nuo "Raguvilės" sklypo yra per 50 metrų. Pasak R. Kuzavienės, visos tos taršios įmonės atsikraustė ir įsikūrė šalia. Ketvergiuose yra didžiausia Klaipėdos rajono pagrindinė mokykla. 300 vaikų priversti kvėpuoti ir taip jau užterštu oru.

Bendruomenės pirmininkė sakė, kad nuo 2007-2008 metų rajone vystomi keli gyvenamieji kvartalai, o "Raguvilė" apie tokią veiklą prabilo tik 2017 metais. "Tai kas kam trukdo? Nauji namai aplinkai įtakos nedaro. O ką jau ir kalbėti apie padangų tvarkymą, kur darbo gaus gal iki 10 žmonių. Įmonė registruota ne Klaipėdos rajone, tai ir mokesčių nemokės rajonui. Tai kuo mums naudingas toks verslas?" - klausė bendruomenės pirmininkė.

Žmonės ir taip jau gyvena šalia tokių įmonių kaip "Toksika", "Branda", "Barocenas", kuri tvarko pavojingas atliekas. Čia ir "Klaipėdos vandens" įrenginiai, KRATC 30 m aukščio pelenų kalnas, kuriame pilami ir sijojami pelenai, skleidžiantys dulkes aplinkui ir kt. Suminė tarša yra tikrai nemaža. "Todėl kalbėti apie dar vieno pavojingo objekto atsiradimą tikrai nesinorėtų. Kad jis pavojingas, parodė Alytaus pavyzdys", - reziumavo bendruomenės pirmininkė leisdama suprasti, kad bendruomenė nenusileis ir irgi kovos už savo teises gyventi švaresnėje aplinkoje iki galo.

Suminė tarša viršija normas

Klaipėdos rajono savivaldybė apsisprendė ir priėmė sprendimą nepritarti "Raguvilės" projektui. Savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas, paklaustas, ar Savivaldybė paprašė AAA dėl padangų perdirbimo įmonės reikalauti PAV, atsakė: "Savivaldybė visuose poveikio aplinkai atrankos procesuose dalyvauja tik kaip pastabų teikėja, o ne kaip proceso organizatorė. Mes negalime priimti sprendimo, ar reikia viso PAV, ar ne, tokį sprendimą priima Aplinkos apsaugos agentūra. Pastabas mes teikiame visada atsakingai ir atsižvelgdami į 2018 m. lapkritį pateiktas Vyriausybės rekomendacijas. Kadangi toje teritorijoje Dumpių kaime suminė tarša jau viršija visas normas, Savivaldybei nerekomenduojama plėsti papildomą aplinkosaugos ar gaisrinių požiūriu taršią veiklą. Tai, kad verslininkas kreipėsi į teismą, yra jo teisėtas noras bandyti teisinėmis priemonėmis gerinti įmonei nepalankią situaciją", - sakė A. Bogdanovas.

Artūras Bogdanovas.

Tokia veikla galima, bet ne toje vietoje

A. Bogdanovo teigimu, V. Brazausko klausimas šiemet sausį buvo svarstomas Tarybos posėdyje. Verslininkas paprašė vienos išlygos - atidėti Tarybos sprendimą nepritarti tokiai veiklai ir leisti jam susitarti su bendruomene. Taryba dviem mėnesiams atidėjo tokio sprendimo priėmimą.

"Kadangi bendruomenė tiek žodžiu, tiek raštu pareiškė savo poziciją, kad ji kategoriškai prieš šios taršios veiklos atsiradimą, Tarybos nariams nekilo abejonių. Taryba priėmė sprendimą nepritarti tokiai veiklai ir daugiau šis klausimas nenagrinėjamas", - sakė administracijos direktorius.

Pasak jo, prie šio klausimo būtų grįžtama tik tada, jeigu teismas įpareigotų tokį sprendimą svarstyti iš naujo. "Šiuo metu šitas klausimas yra išspręstas ir uždarytas", - sakė jis

Paklaustas, ar Taryba priimdama tokį sprendimą nestabdo rajone verslo plėtros, administracijos direktorius atsakė: "Svarstydami šį klausimą Tarybos nariai domėjosi ir koks bus įmonės pajėgumas, ir kiek žmonių bus įdarbinta - viskuo. Matyt, jų neįtikino, kad įmonės nauda bus didesnė, palyginti su pasekmėmis, kurios gali kilti toje statybvietėje.

Turime suprasti, kad vienoje vietoje koncentruoti tiek taršių veiklų yra pavojinga. Apie tai kalba ir bendruomenė, ir Vyriausybė, ir Aplinkos ministerija. Taryba pasisakė, kad tokia veikla yra galima rajone, bet ne toje vietoje. Mes verslininkui palinkėjome surasti kitą vietą. Nemanau, kad jam pasirinkus kitą vietą būtų kilęs toks ažiotažas. Dumpiuose žemė pagal paskirtį tinka vykdyti tokiai veiklai, bet kartoju - suminė tarša toje teritorijoje didžiulė ir dar labiau jos viršyti negalima. Padangų perdirbimas priešgaisriniu požiūriu yra tarši veikla. Manau, kad šioje teritorijoje Taryba neleis ir jokios kitos naujos taršios veiklos, nes šios teritorijos limitai jau išnaudoti."

Pasiteiravus, kur rajone yra tokia vieta, kurioje būtų galima statyti padangų perdirbimo įmonę, A. Bogdanovas atsakė, kad pagal bendrąjį planą tokių vietų yra ne viena ir ne dešimt. Beje, žemės mokestis Dumpiuose yra gerokai didesnis nei kitose rajono teritorijose vien todėl, kad dirba taršios įmonės, darančios neigiamą poveikį aplinkai.