Krizė toliau valgo automobilių pramonę

Šiandien, gruodžio 8-ąją, gali paaiškėti trijų JAV automobilių gamybos milžinų - koncernų "General Motors" (GM), "Ford" bei "Chrysler" likimas. JAV Kongreso nariai sprendžia - suteikti jiems prašomą 34 mlrd. dolerių paramą ar, pasak kompanijų atstovų, leisti bankrutuoti, sukrečiant visą šalies ekonomiką.

"Detroito trejetas", arba "Big 3", Jungtinių Valstijų Kongresui pateikė savo restruktūrizacijos planus. Tam, gamintojų teigimu, dabar jau reikia ne 9 mlrd. dolerių, kuriais Kongreso nariai buvo įvertinę federalinės paramos automobilių pramonės sektoriui paketą, o 34 mlrd.

"Ford" prašo jam skirti 9 mlrd. dolerių federalinę paramą, GM tikina, jog ją nuo bankroto išgelbės 12 mlrd. dolerių iš federalinio iždo ir dar 6 mlrd. dolerių, jei pablogėtų sąlygos automobilių pramonėje, o "Chrysler" linkęs pasitenkinti 7 mlrd. dolerių. Pastarajam gamintojui šios lėšos turėtų būti skirtos iki metų pabaigos, kitaip jis esą užsidarytų jau pirmąjį 2009-ųjų ketvirtį.

Beje, visų trijų koncernų vadovai - Richardas Vagoneris (GM), Alanas Mullaly ("Ford") ir Robertas Nardellis ("Chrysler") pasirengę dirbti 2009 metais už simbolinį 1 JAV dolerio atlyginimą.

Vis dėlto Baltieji rūmai trijulės planus vertina skeptiškai. "Mes laikomės savo pozicijos: šios kompanijos turi įtikinti, kad jiems būtų skirti mokesčių mokėtojų pinigai", - sakė rūmų atstovė Dana Perino.

Respublikonai ir kai kurie demokratai tvirtina, kad JAV automobilių gamintojams problemų kelia ne tik finansų krizė. Jie teigia, kad "Big 3" gamyba yra neefektyvi, o bendrovių darbo sąnaudos yra didesnės nei konkurentų.

Be to, dauguma analitikų mano, jog GM yra per didelė, kad bankrutuotų. Silpniausia iš trejeto laikoma "Chrysler", kuri gali būti priversta jungtis su kita automobilių gamybos kompanija.

GM ir "Ford" išsiparduoda

Norėdami įtikinti šalies valdžią, kad jiems tikrai blogai, koncernai ėmėsi ne tik pigių triukų - vadovų atlyginimo sumažinimo iki 1 dolerio ar skrydžių į Vašingtoną ne privačiais lėktuvais, o komerciniais reisais.

Koncernai iš tiesų ėmė masiškai išparduoti savo turtą - pradedant tais pačiais lėktuvais ar gamyklomis ir baigiant atskiromis automobilių markėmis.

Štai GM paprašė korporatyviniu nekilnojamojo turto valdymu užsiimančios kompanijos "Jones Lang LaSalle" padėti parduoti nereikalingą turtą Europoje. Teigiama, jog tai - "Saab" biuras Švedijoje ir "Vauxhall" markės biuras Didžiojoje Britanijoje. JAV, ko gero, bus bandoma parduoti

"Renaissance Center" dangoraižį Detroite, kur įsikūrusi GM administracija.

Kalbama ne tik apie pastatus - GM ketina atsisveikinti su nuostolingomis "Saab", "Saturn", "Pontiac" ir "Hummer" markėmis. Beje, pastaroji markė buvo pasiūlyta dar vasarą, tačiau niekas jos pirkti nepanoro. Dar mažiau patrauklios yra "Saturn" ir "Pontiac", tad neatmetama, kad jų apskritai gali nebelikti.

"Ford" taip pat žada parduoti ne tik tris jam priklausančius lėktuvus, bet ir dalį verslo. Taip pat parduodama gamykla Blancforte (Prancūzija), kur surenkamos penkių pavarų mechaninės greičių dėžės "Ford" modeliams.

Bene svarbiausia koncerno prekė - Švedijos automobilių gamybos kompanija "Volvo", jam priklausanti nuo 1999-ųjų. "Ford" nori atsisveikinti ir su valdomais 20 proc. "Mazda" kompanijos akcijų. Pretendentai į šį 515 mln. dolerių kąsnelį - pati "Mazda" bei dalių gamintojas "Denso".

Amerikiečiai Europoje prašo išmaldos

Beje, GM su ištiesta ranka stovi ne tik savo namuose - tą ji ėmė daryti ir prie Europos valstybių vadovų durų. Koncernas jau kreipėsi pagalbos į tų šalių vyriausybes, kuriose turi savo gamybos padalinius - Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Ispanijos, Belgijos bei Lenkijos.

Visi supranta, kad vilčių mažai. Jei šalis parems "užsienietį", kaip į tai sureaguos vietos gamintojai, beje, taip pat patiriantys sunkumų.

Štai Švedijos vicepremjerė bei energetikos ir verslo ministrė Maud Olofsson pareiškė, kad vyriausybės nedomina "Volvo" bei "Saab" išpirkimas - valdžia pasiruošusi joms pagelbėti kitaip, pavyzdžiui, investuotojų paieška.

Tuo tarpu "GM Europe" padalinys pranešė apie planus 10 proc. sumažinti savo darbuotojų atlyginimus, taip pat atsisakyti premijų ar socialinių išmokų. Tai bus gamybos mažinimo pasekmė, tačiau atleidimai neplanuojami, pareiškė padalinio vadovas Carlas Peteris Forsteris.

Atleidžia ir stabdo

BMW, kuris gamina automobilius su prekybos ženklu "Rolls-Royce", pranešė atleisiantis 40 darbuotojų. Iki šiol "Rolls-Royce", kurios gaminamas brangiausias automobilis kainuoja nuo 450 tūkst. dolerių, skelbė, kad ekonomikos nuosmukis neturės įtakos jos automobilių pardavimams.

Elitinių automobilių gamintoja "Aston Martin" paskelbė atleidžianti 300 darbuotojų ir tiek pat neetatinių darbuotojų. Tai - trečdalis visos kompanijos. Šių modelių pardavimų apimtys Didžiojoje Britanijoje sumažėjo ketvirtadaliu, dėl to ir teko naikinti darbo vietas.

"Suzuki" priklausantis padalinys Vengrijoje atsisveikins net su 1,2 tūkst. gamyklos Esterio mieste darbuotojų, o prie tūkstančio jau atleistų "Fuji Heavy Industries" ("Subaru" gamintoja) darbuotojų iki šių metų pabaigos prisidės dar 800.

Nuo vakar vienuolikai dienų uždaryta ir BMW gamykla, gaminanti "Mini", per Kalėdas dviem savaitėms bus sustabdyta ir "Rolls-Royce" gamykla Gudvude (Didžioji Britanija).

"Porsche" savo konvejerius dviem savaitėms greičiausiai stabdys sausį. Nuo gruodžio 18-osios iki sausio 11-osios tą patį padarys "Volkswagen" gamykla Volfsburge (Vokietija), kur gaminamas šios markės bestseleris "Golf VI".

"Renault" savo liniją Maskvoje (Rusija) dviem savaitėm stabdys nuo gruodžio 13-osios. "GM Daewoo" Bapijonge (Pietų Korėja) "Chevrolet Aveo" modelio gamybos konvejerį išjungia daugiau nei mėnesiui.

"Mercedes-Benz" modelių gamyba keturiose gamyklose Vokietijoje vyksta sutrumpintos darbo savaitės režimu. Pradžiai - nuo ateinančio sausio iki balandžio.

Tomas GUKAUSKAS