Praėjusią savaitę Europos Parlamentas (EP) sesijoje Strasbūre patvirtino ataskaitą dėl direktyvos, kuria siekiama užtikrinti nuobaudų taikymą eismo taisyklių pažeidėjams tuomet, kai automobilis registruotas kitoje Europos Sąjungos (ES) šalyje.
Paprasčiau sakant, iki šiol asmenys, pažeidę Kelių eismo taisykles (KET) kitoje ES valstybėje, neretai išvengia atsakomybės dėl to, kad duomenys apie pažeidimą nepasiekia jų šalies institucijų. Netrukus tai turėtų pasikeisti, ir nuobaudos už eismo taisyklių pažeidimą užsienyje išvengti nebepavyks.
Remiantis EP pranešimu spaudai, kol kas direktyvą numatoma taikyti tik keturių rūšių pažeidimams - leistino greičio viršijimui, vairavimui išgėrus, vairavimui neprisisegus saugos diržų bei šviesoforo signalų nepaisymui. Teigiama, jog būtent šie pažeidimai tampa daugumos avarijų priežastimi, ir šiose avarijose nusinešama daugiausia gyvybių.
Naująja direktyva siekiama užtikrinti, kad baudos už pažeidimus būtų skiriamos nepriklausomai nuo to, kurioje ES šalyje pažeidimas padarytas, ir nepriklausomai nuo transporto priemonės, su kuria pažeidimas padarytas, registracijos vietos.
Per dvejus metus nuo direktyvos įsigaliojimo Europos Komisija (EK) turės įvertinti padėtį ir nuspręsti, ar neverta išplėsti jos nuostatų ir kitiems KET pažeidimams.
EP ataskaitos patvirtinimas - ne galutinis veiksmas. Pagal bendro sprendimo procedūrą Parlamento priimtas pataisas toliau svarstys ES Taryba. Gali būti, kad po to naujoji tvarka vėl bus svarstoma EP sesijoje.
Prisidėjo ir lietuviai
Kodėl prireikė tokios direktyvos?
2005-2007 metais EK atlikti tyrimai parodė, kad iš svetur atvykstantys vairuotojai santykinai dažniau viršija leistiną greitį nei tam tikroje valstybėje nuolat gyvenantys vairuotojai. Šalių duomenimis, apie 5 proc. visų pažeidėjų yra iš svetur atvykstantys vairuotojai. Leidžiamą greitį viršijusių iš svetur atvykusių vairuotojų yra 2,5-30 proc.
Komisijos nuomone, šis reiškinys iš dalies susijęs su padidėjusia migracija ES viduje ir su valstybių narių sienų atvėrimu.
Tad galima beveik neabejoti, jog prie šios direktyvos atsiradimo savo svariais "darbais" prisidėjo ir į Ispaniją, Airiją, Didžiąją Britaniją, Skandinavijos ar kitas ES šalis emigravę Lietuvos piliečiai - apie jų nuotykius prie vairo nuolat skelbia ir tų valstybių, ir pačios Lietuvos žiniasklaida.
Drauge iškilo ir kita problema - už šiuos pažeidimus, padarytus ne vairuotojo gyvenamosios valstybės teritorijoje, dažniausiai taikomos sankcijos, kurios neturi jokio poveikio. Visų pirma tai galioja kalbant apie automatiškai registruojamus pažeidimus (greičio viršijimą stacionariais matuokliais), kurių padaugėjo pradėjus masiškai įrengti automatinius radarus Europos keliuose.
Be to, EK nuomone, dėl šio santykinio nebaudžiamumo gali būti "sumenkinami eismo saugumo tikslai" ir tai gali paskatinti vairuotojus nesilaikyti KET, nes jie numano, jog išvengs sankcijų.
Komisija ėmė baimintis, kad dėl tokio nebaudžiamumo "gali susilpnėti šios kontrolės teisėtumas ES piliečių akyse ir jie galėtų ginčyti jos pagrįstumą siekdami, kad būtų taikomos vienodos normos vietos gyventojams ir kitų šalių piliečiams."
EK teigimu, dėl nesugebėjimo užtikrinti tarpvalstybinį eismo saugumo nuostatų vykdymą visoje ES ne tik lieka nenubausti iš svetur atvykstantys pažeidėjai, kuriems netaikomi jokie dvišaliai susitarimai, bet ir diskriminuojami vietiniai KET pažeidėjai.
Kaip tai veiks?
Direktyva leis įdiegti bendrą ES šalių elektroninę duomenų bazę, kuri įgalins atitinkamas instancijas persiųsti informaciją apie pažeidėjo tapatybę ar automobilio registracijos numerį į tą ES šalį, kurios pilietis jis yra ar kurioje gyvena.
Tam bus naudojama jau sukurta ES informacinė sistema, kuri bus išplėsta, kad būtų galima keistis su tarpvalstybiniu eismo saugumo užtikrinimu susijusia informacija.
Valstybė, kurioje padarytas pažeidimas, transporto priemonės registravimo numerį ir kitą susijusią informaciją nusiunčia tos transporto priemonės registracijos "tėvynei" ir prašo pateikti duomenis apie transporto priemonės registracijos liudijimo turėtoją. Apsikeitus informacija per elektroninį tinklą, valstybė, kurioje buvo padarytas pažeidimas, gavusi pageidaujamą informaciją, tokiam transporto priemonės registracijos liudijimo turėtojui siunčia standartinės formos pranešimą apie pažeidimą.
Siūloma sistema neprieštarauja įprastai tarpvalstybinių pažeidimų atveju taikomai tvarkai: pažeidėjus traukia atsakomybėn toji valstybė narė, kurioje buvo padarytas pažeidimas. Nauja yra tik mechanizmas, kuriuo pasinaudodamos susijusios institucijos gali nustatyti ir bausti iš svetur atvykstančius pažeidėjus.
Planuojama, jog naujoji direktyva nesuvienodins nei KET, nei nuobaudų už jų pažeidimus - jos ir toliau priklausys nuo atskirų valstybių įstatymų. Valstybėms nebus trukdoma pasirinkti, kokią atsakomybę - administracinę ar baudžiamąją - taikyti už KET pažeidimus.
Teisė nemokėti baudos
Jau minėta, jog neretai būna taip, kad KET pažeidžia vienos valstybės pilietis, tačiau transporto priemonė, kuria jis važiavo, priklauso kitos šalies gyventojui.
Jei transporto priemonės savininkas išties nevairavo šios transporto priemonės, kai buvo padarytas pažeidimas, jis, vadovaujantis valstybės, kurioje registruota ta priemonė, įstatymais, turės nurodyti pažeidėjo tapatybę.
EP nuomone, transporto priemonės savininkui siunčiamo pranešimo turinys privalės būti kuo išsamesnis, kad jam būtų pateikiama informacija apie padarytą pažeidimą, atsakingą instituciją ir galimus teisių gynimo būdus.
Šiame pranešime būtų nurodoma už sankcijų taikymą atsakingos valdžios institucijos pavadinimas, centrinės valdžios institucijos, kuriai pavesta taikyti šią direktyvą, pavadinimas, išsami informacija apie atitinkamą pažeidimą.
Taip pat nurodoma baudos suma, patogiausios mokėjimo procedūros, data ir laikas, iki kurio vėliausiai bauda privalo būti sumokėta, be to, informacija, kaip registracijos liudijimo turėtojas gali užginčyti pranešimo apie pažeidimą pagrindo pagrįstumą ir apskųsti sprendimą, kuriuo nustatoma bauda, ir procedūra, kurios turi būti laikomasi ginčo arba apeliacinio skundo atveju.
Transporto priemonės savininkui suteikiama teisė nemokėti baudos. Jeigu jis atsisakys mokėti baudą, šis jo atsisakymas bus perduotas valstybės, kurioje gyvena pažeidimą padaręs asmuo, kompetentingai institucijai, kad būtų įvykdytas sprendimas, kuriuo skiriama sankcija.
Automatinių radarų - trečdaliu daugiau?
Direktyva reglamentuoja ne tik dalinimąsi informacija apie KET pažeidėjus. Ten taip pat yra nuostata, jog kontrolės kelyje klausimu ES valstybės narės turėtų suderinti savo metodus, kad visos bendrijos lygmeniu jų praktika būtų panaši. Todėl, EP narių nuomone, kiekvienoje valstybėje turėtų būti nustatomi minimalūs kontrolės praktikos standartai.
Šalyse, kuriose žuvusiųjų kelyje skaičius didesnis negu ES vidurkis ir nuo 2001 m. šis skaičius mažėja mažiau negu ES vidurkis, rekomenduojama trečdaliu padidinti greičio kontrolės, vykdomos naudojant automatinę įrangą, mastą.
Naudoti automatinę kontrolės įrangą rekomenduojama ir sankryžose, kuriose dažnai nesilaikoma taisyklių ir kuriose dėl važiavimo degant raudonam šviesoforo signalui įvyksta daugiau negu vidutiniškai eismo įvykių.
Europarlamentarų nuomone, bent 30 proc. vairuotojų kasmet turėtų būti patikrinama dėl alkoholio vartojimo, o bent šešias savaites per metus turėtų būti intensyviai tikrinama, ar vairuotojai ir keleiviai prisisegę saugos diržus - ypač ten, kur linkstama nesilaikyti šio reikalavimo.
Maža to, remiantis direktyva, suvienodinant ES valstybių narių kontrolės priemones, ateityje reikėtų suderinti ir kelių saugos kontrolės techninę įrangą. Tokį techninį suderinimą turėtų pasiūlyti EK.
Veikti verčia skaičiai
EK pripažino, kad 2001-2007 m. vis blogiau sekėsi sumažinti avarijų aukų skaičių. 2007 m. nepasiekta jokios pažangos - aukų skaičius ES nesumažėjo.
Iš turimų duomenų paaiškėjo, kad pagrindinės avarijų, kuriose būta aukų, priežastys yra greičio viršijimas, vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ir nesinaudojimas saugos diržu. Padėtis nesikeičia nuo 1999 m.
Remiantis 2007 m. atliktu poveikio vertinimo tyrimu, kuriame pateikti 2004 m. įvykusių avarijų duomenys, 30 proc. žmonių keliuose žuvo dėl greičio viršijimo, 25 proc. - dėl vairavimo išgėrus, 17 proc. - dėl saugos diržų nenaudojimo ir apytiksliai 4 proc. dėl važiavimo degant raudonam šviesoforo signalui. Kitaip tariant, apie 75 proc. visų žuvusiųjų keliuose mirties priežastis - vienas ar daugiau iš šių keturių KET pažeidimų.
Tomas GUKAUSKAS
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą