Mažėja iš eismo įvykio vietos pabėgančių vairuotojų

Draudimo bendrovė "PZU Lietuva" 2010 metais tokių atvejų užfiksavo 23 proc. mažiau palyginti su 2009 metais. Eismo įvykiai praėjusiais metais sudarė 72 proc. visų savanoriško "Kasko" draudimo įvykių. Likusią dalį sudarė gamtos stichijų sukeltos žalos, vandalizmo atvejai, vagystės ir kitos žalos automobiliui. Vidutinė "Kasko" draudimo išmoka už susidūrimus su kitu automobiliu 2010 metais buvo 2 500 litų.

"2009 m. buvo išmokėta 84 proc. daugiau "Kasko" draudimo išmokų už įvykius, kurių kaltininkai nebuvo nustatyti, palyginus su įprastiniais eismo įvykiais, kuriuose yra aiškūs įvykio dalyviai. 2010 m. šis skirtumas sumažėjo iki 48 procentų. Apskritai dviejų ar daugiau transporto priemonių susidūrimų 2010 metais sumažėjo 16 proc. palyginti su 2009 metais", – sakė bendrovės Žalų departamento direktorius Modestas Žilionis.

Jo teigimu, esti kelios priežastys, dėl kurių mažėja registruojamų Kasko draudžiamųjų įvykių, kai automobilius apgadina nenustatytos transporto priemonės, atvejų skaičius.

"Pirma, sugriežtintos taisyklės neleidžia piktnaudžiauti galimybe registruoti automobilio apgadinimus, kai nėra žinomas įvykio kaltininkas. Antra, mažėja nesąžiningų vairuotojų, rizikuojančių administracine atsakomybe ir pasišalinančių iš eismo įvykio vietos. Situacijos gerėjimui įtakos gali turėti didžiųjų miestų gatvėse įrengtos filmavimo kameros. Jų dėka mažėja tikimybė išvengti atsakomybės už savo veiksmus", – sakė M. Žilionis.

Pasak specialisto, kartais kitą transporto priemonę apgadinęs vairuotojas "dėl sąžinės ramybės" palūkuriuoja prie automobilio, bet nesulaukęs dėmesio išvažiuoja savais keliais.

"Jei vairuotojas savo automobiliu apgadina kitą transporto priemonę ir negali rasti už ją atsakingo žmogaus, įvykio kaltininkas turėtų už automobilio valytuvo palikti savo kontaktinius duomenis bei pranešti policijos pareigūnams apie įvykį", – teigė M. Žilionis.

Tokie automobilių apgadinimai dažniausiai registruojami stovėjimo aikštelėse ar pakelėse.

Visgi dažnai pasitaiko, kad įvykus avarijai vairuotojas tiesiog išsigąsta ir nebegali priimti adekvačių sprendimų – apsižiūrėjęs, ar niekas nežiūri, jis tiesiog nuvažiuoja. Draudikai pasakoja, kad užfiksuojama ir sąmoningų pabėgimų iš įvykio vietos, tačiau tokius poelgius greičiausiai skatina kiti veiksniai – pasibaigęs techninės apžiūros ar draudimo sutarties galiojimo laikotarpis, vairuotojo neblaivumas ar panašios priežastys.

"Tokiu atveju reikėtų įsidėmėti automobilio valstybinius numerius ar bent markę bei spalvą, – pataria M. Žilionis. – Operatyviai pranešus apie eismo įvykį policijai, galima atrasti pabėgusį kaltininką."