Ministras: "Tikiu, kad dviratis vėl bus ne išrastas, o atrastas"

Klaipėdiečiams R. Masiulis geriau žinomas kaip buvęs AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius.

"Visada prisimenu tą jausmą, kuris apėmė pirmąkart važiuojant į "Klaipėdos naftą" <...>. Pravažiavome tada Klaipėdos riboženklį ir pajutau, kad čia viskas bus gerai... Nostalgiją Klaipėdai tikrai visada jaučiu, tad neatsisakau nė vienos progos vėl čia apsilankyti", - anksčiau mūsų dienraščiui yra pasakojęs jis.

O dabar važiuodamas į Klaipėdą R. Masiulis kreipti dėmesį priverstas ne tik į riboženklius. Keliai ir gatvės taip pat turi neprasprūsti pro jo akis. Pavyzdžiui, nelemtasis Baltijos prospekto ir Šilutės plento žiedas. Apie jį ir kitus "automobilinius" Lietuvos skaudulius - susisiekimo ministro interviu "Vakarų ekspresui".

Ar dažnai naudojatės automobiliu? Kaip esate įpratęs žiūrėti į eismą - vairuotojo, keleivio, pėsčiojo, o gal dviratininko akimis?

Vairuodamas automobilį laikausi nuostatos, kad tik išvažiavęs į gatvę tampi "eismo dalyvis". Eismo dalyvis nuo vairuotojo skiriasi tuo, kad ne tik vairuoja automobilį, bet ir padeda kitiems vairuotojams išvengti pavojingų situacijų. Tikiu, kad jei visi vairuotojai galvotų apie kitus kelyje, vairavimas taptų kur kas saugesnis, greičiau pasiektume tikslą ir išvengtume streso kelyje.

Sustoti ir susimąstyti

O gal per tuos kelis paskutinius mėnesius jau susiformavo ir žvilgsnis į eismą susisiekimo ministro akimis?

Kalbant platesne prasme, dėl savo geografinės padėties Lietuvai lemta būti tranzitine šalimi - visoms susisiekimo priemonėms. Todėl turime ambicingai siekti, kad infrastruktūros kūrimas ir vystymasis užtikrintų sklandų valstybės augimą. Geri ir saugūs keliai, patogus susisiekimas viešuoju transportu, galimybė sklandžiai iš Lietuvos keliauti po visą pasaulį - tai darbai, kurių rezultatus galės jausti visi gyventojai. Turime daug ambicingų tikslų ir ilgą sąrašą darbų visai kadencijai.

Griebkime jautį už ragų. Karas keliuose - ar turite receptų, kaip jį laimėti?

Lietuva neturi prabangos prarasti nė vieno savo žmogaus keliuose. Keliai skirti saugiai važinėti, o ne demonstruoti jėgą, nepamatuotą riziką, ambicijas ar žaisti prie vairo. Po truputį einame teisinga kryptimi - žuvusiųjų keliuose skaičius mažėja. 2016 metais mūsų šalyje eismo įvykiuose prarasta mažiausiai gyvybių skaičiuojant pastaruosius 7 dešimtmečius. Svarbu nesustoti ir toliau tęsti pradėtus darbus saugaus eismo keliuose srityje, vykdyti švietėjišką veiklą - darželiuose, mokyklose, bendruomenėse. Nuoširdžiai tikiu, kad geriausių rezultatų pirmiausia galime pasiekti šviesdami visuomenę, keldami jos sąmoningumą. Joks kelių infrastruktūros modernizavimas, intelektinių transporto sistemų diegimas ar teisinės bazės tobulinimas nepadės, jei žmonės nenorės suprasti, kad tą karą keliuose pirmiausia mes patys ir sukeliame. Privalome sustoti ir susimąstyti jau dabar - net sekundė neatsakingo elgesio gali turėti skaudžias ir negrįžtamas pasekmes.

Dėl žiedo vilčių yra

Vis dėlto paklausime apie tas intelektines sistemas. Ar, jūsų nuomone, pas mus ne per lėtai ir ne per mažai diegiama elektroninių informacinių ir prevencinių priemonių - švieslenčių, sektorinių greičio matuoklių?

Sutinku, kad šioje srityje dar daug iššūkių. Iki 2020 metų planuojama įrengti 37 daugiafunkcių pažeidimų kontrolės punktus, 501 greičio kontrolės tašką, tarp jų ir sektorinių greičio matuoklių, 196 dinaminius eismo reguliavimo ženklus. Tačiau čia tikimės ir savivaldybių indėlio. Vis dar nedaug savivaldybių savo gatvių tinkluose įdiegusios eismo matuoklius, išmaniuosius šviesoforus ir pan.

Grįžkime į Klaipėdą, kurioje praleidote kelerius metus ir į kurią ir dabar kartais užsukate... per Baltijos prospekto ir Šilutės plento žiedą. Tai - skaudulys, kurio miestas vien tik savo lėšomis neatsikratys. Kada prie jo rekonstrukcijos ir kiek prisidės Vyriausybė?

Sutinku, kad Baltijos ir Taikos prospektų bei Vilniaus plento ir Šilutės plento sankryžų rekonstravimo projektas yra svarbus Klaipėdai. Tikiu, kad bus rasti racionalūs techniniai sprendimai bei lėšos šiems sprendimams įgyvendinti. Dar statant SGD terminalą šie projektai buvo vardinami kaip būtini Klaipėdai.

Po reformos bus geriau?

2016-ieji Klaipėdoje pirmojoje iš visos Lietuvos miestų buvo paskelbti Darnaus judumo metais. Kaip jūs įsivaizduojate tą darnų judumą?

Džiaugiuosi, kad Klaipėdos miestas buvo pirmasis, kuris 2016 metus paskelbė Darnaus judumo metais. Ačiū Klaipėdai! O darnų judumą suprantu kaip žmogaus keliavimo galimybių alternatyvas pasirenkant ekologiškesnes, "darnesnes" transporto priemones ar jų sistemas. Darnus judumas taip pat apima ir susisiekimo prieinamumo gerinimą, tarkime, infrastruktūros sutvarkymą, įvairias paslaugas, palengvinančias kasdienines mūsų keliones. Savivaldybės suprato darnaus judumo esmę ir jau ruošia darnaus judumo planus, kuriuose numato priemones - dviračių dalijimosi sistemas, elektroninio bilieto sistemas, inovatyvias informavimo sistemas, dviračių takus, elektromobilių įkrovimo sistemas ir pan. Kartu visuomenė skatinama tomis priemonėmis naudotis.

Valdantieji ėmėsi pertvarkos kelius prižiūrinčių valstybės įmonių sektoriuje. Ar dėl šios reformos nenukentės kelių rekonstrukcija, remontas ir kasdieninė priežiūra?

Priešingai. Šiuo metu egzistuojančios 11 regioninių kelių įmonių neužtikrina efektyvaus valdymo ir teikiamų paslaugų kokybės. Kiekviena įmonė valdo savo techniką, įmonės tarpusavyje ta technika nesidalija. Jau legendomis apipintas reiškinys, kai įmonės kelius valo tik iki savo rajono ribos.

Reformos tikslas yra padaryti efektyvų kelių priežiūros, rekonstrukcijos ir remonto proceso atlikimą. Didėjant automobilių srautui ir tonažui, būtina efektyviai investuoti turimas lėšas į kelius, jų remontą ir priežiūrą.

Ekspertų skaičiavimais, reforma kasmet leis sutaupyti 8,5 mln. eurų. Svarbus šios reformos aspektas - korupcinių ryšių tinklo suardymas, skaidrios veiklos užtikrinimas.

Apie pagarbą ir kultūrą

Miestų gatvės ir užmiesčio keliai - tai socialinė erdvė. Bet kodėl kai kurie joje elgiasi taip, lyg gyventų pasaulyje vieni ir aplinkui nebūtų kitų žmonių?

Manau, tai pagarbos ir kultūros vienas kitam klausimas. Tokioje socialinėje erdvėje kaip kelias be pagarbos ir kultūros neišsiversime. Mūsų visų tikslas - ugdyti kultūringus ir vieni kitus gerbiančius eismo dalyvius, o tada atsiras supratimas, šypsena ir mažiau neigiamų emocijų prie vairo. Nežinau, kas geriausiai atsakytų į klausimą, kodėl tokia kai kurių vairuotojų kultūra. Gal geras psichologas? Kai kurie vairavimo ypatumai sveiku protu sunkiai suvokiami. Matome, kad kasdienius įpročius - chuliganizmą, agresiją, nepamatuotą riziką - kai kurie žmonės atneša ir į eismo kultūrą. Tai išgyvendinti galime tik mūsų visų sutelktomis jėgomis.

Kodėl mūsų šalyje yra tokia didelė priešprieša tarp visų eismo dalyvių grupių - pėsčiųjų, dviratininkų, automobilininkų, motociklininkų?

Negalėčiau teigti, kad yra priešprieša, tiesiog gal kiekviena grupė, dalyvaujanti eisme, per mažai gerbia kitą. O juk Kelių eismo taisyklės numato, kad "eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu". Jeigu visi laikytųsi tų taisyklių, būtų kultūringi, tokio elgesio nebeliktų.

Vis dar yra manančiųjų, kad brangus automobilis - tai prestižo ar socialinio statuso ženklas, o dviračiai - mažų pajamų žmonių transporto priemonė. Tačiau visuomenė keičiasi, sukūrus reikiamą infrastruktūrą dviračiams, propaguojant sveiką gyvenseną, automobilis vis dažniau vertinamas tik kaip susisiekimo priemonė, o važiavimas dviračiu tampa gyvenimo būdu.

Užkliūva abejingumas

Jau, atrodo, įprasta, kad nevertinama kitų žmonių gyvybė. Bet kodėl eismo dalyviai nesaugo ir savų?

Deja, tai vis dar labai didelė mūsų visuomenės bėda. Kaip tai pakeisti? Reikia žmones mokyti būti sąmoningus ir kultūringus, reikia ugdyti šias savybes ir rodyti gerąjį pavyzdį pradedant nuo savęs. Tikiu, kad visuomenė mokosi.

Kas jums užkliūva kitų eismo dalyvių elgesyje?

Man asmeniškai - tai abejingumas ir įsitikinimas, kad "aš esu geriausias vairuotojas". Labai svarbu stebėti eismo situaciją ir realiai vertinti eismo aplinką. Matyt, kiekvienas iš mūsų yra matęs pėsčiųjų, kurie įžengia į pėsčiųjų perėją net nepasukę galvos ir nepažiūrėję į artėjantį transportą ar vairuotoją, kalbantį telefonu ar rašantį žinutes.

Jūsų, kaip aukščiausio lygio vadybininko, vizija 2117-ųjų Lietuvai: kur, kaip ir kuo judės žmonės po 100 metų?

Ačiū už tokį įvertinimą, vis dėlto spėlioti nesiryžtu. Kartu esu visiškai tikras, kad Lietuva bus moderni valstybė, kurios gyventojams bus prieinamos visos technologinės naujienos. Taip pat manau, kad eismo įvykių, bent jau tragiškų, po šimto metų tikrai nebebus. Mūsų elgesio, nesugebėjimo įvertinti riziką, kompetencijos trūkumo problemas išspręs išmaniosios ir automatizuotos technologijos. Tikiu, kad nereikės kvėpuoti žalingomis išmetamosiomis medžiagomis, ir manau, kad dviratis nebus išrastas iš naujo - jis tiesiog bus vėl atrastas.

Manau, kad eismo įvykių, bent jau tragiškų, po šimto metų tikrai nebebus. Mūsų elgesio, nesugebėjimo įvertinti riziką, kompetencijos trūkumo problemas išspręs išmaniosios ir automatizuotos technologijos. Kasdienius įpročius - chuliganizmą, agresiją, nepamatuotą riziką - kai kurie žmonės atneša ir į eismo kultūrą. Tai išgyvendinti galime tik mūsų visų sutelktomis jėgomis.

ANKETA

Rokas Masiulis, susisiekimo ministras. Amžius - 47 metai. Vairuotojo pažymėjimas - nuo 1994 m. Ilgesnį laiką naudoti automobiliai - SAAB 900, "Honda Accord". Policijos baustas ("apgailestaudamas pripažįstu, kad esu kelis kartus viršijęs greitį, kuo tikrai nesididžiuoju ir pasiteisinimų neieškau").