„Daugėja iš draudimo bendrovių norinčių pasipelnyti nusikaltėlių, kurie pritaikę tam tikras savo pačių sukurtas schemas inscenizuoja nusikaltimus, o vėliau eismo įvykių dalyvius bando paveikti psichologiškai. Viena iš sukčiavimo schemų – žiedinėje sankryžoje tyčia sukelti eismo įvykiai.
Pavyzdžiui, vieną tokiu būdu sukčiaujantį eismo įvykio dalyvį Kauno apylinkės teismas pripažino kaltu. Jis inscenizuodavo eismo įvykius žiedinėse sankryžose ir kitus eismo dalyvius bandydavo paveikti psichologiškai .Po eismo įvykio sukčius išlipdavo iš automobilio, pradėdavo šaukti, o jo vaikas verkti, tad kiti eismo dalyviai prisiimdavo kaltę.
Veikdamas tokiu būdu, sukčius per kelis metus padarė virš 30 eismo įvykių. Teismas nuteisė minėtą asmenį, o draudimo bendrovėms ir fiziniams asmenimspriteisė virš 17 tūkstančių eurų žalai atlyginti“, – komentuoja Madlena Podvorskienė, draudimo bendrovės BTA Teisės skyriaus vadovė.
Pasak jos, sukčiavimo būdai tampa vis labiau apgalvoti, jiems ruošiamasi kruopščiau. Sukčiai stengiasi gauti vis daugiau draudimo išmokų. 2013 m. prokuratūrai pateikta pareiškimų 36 tūkst. eurų sumai, 2014 m. – 400 tūkst. eurų.
Draudimo bendroves apgauti bandantys nusikaltėliai veikia ne po vieną, tačiau ima kurtis grupuotės, kurios apgalvotai konstruoja sukčiavimo schemas. Dažniausiai sukčiai veikia miestuose, nes čia intensyvesnis eismas, įvyksta daugiau eismo įvykių bei kitų nusikaltimų. Ypač daug tokių nusikalstamų veiklų užregistruojama Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Panevėžyje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą