"Autosalono" eksperimentas
Lietuvos vairuotojai nevertina nei savo, nei kitų gyvybių bei sveikatos. Šį faktą labai lengvai įrodo ir avarijų statistika, ir "Balticum" TV laidos "Reidas" siužetai.
Tačiau nuo sausio 1-osios sugriežtėjusi atsakomybė už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus suteikė viltį, kad į saugumą keliuose žmonės pradės žiūrėti rimčiau. Argumentas galėjo būti paprastas - svarbiau už sveikatą lietuviui gali būti tik pinigai, tad juos taupydamas jis laikysis KET.
Šį mitą paneigė praėjusią savaitę "Autosalono" atliktas paprastas tyrimas. Vienos darbo dienos popietę intensyviu eismu pasižyminčioje Pilies gatvėje, ties sankryža su Daržų gatve, skaičiavome viena kryptimi - Minijos gatvės link - važiuojančius ar prie šviesoforo sustojusius automobilius ir vairuotojus, neseginčius saugos diržų.
Per maždaug penketą minučių pro šią vietą pravažiavo 139 lengvieji automobiliai, minivenai, visureigiai ir mikroautobusai. Paaiškėjo, jog saugos diržų nenaudojo 47 transporto priemonių vairuotojai, t.y. daugiau nei trečdalis - 33,81 proc.
Tarp taip pažeidusių KET reikalavimus buvo ir muitinės tarnybinio mikroautobuso vairuotojas bei keleivis, vienos saugos tarnybos ekipažas.
Neprisisegę saugos diržų važiavo ir moterys, ir vyrai, ir prabangių, ir gana senų automobilių vairuotojai. Saugos diržų nenaudojo visų pravažiavusių keliolikos krovininių bei keleivinių (maršrutinių) mikroautobusų vairuotojai.
 |
| Iš 139 Pilies gatve pravažiavusių automobilių vairuotojų šeši tuo metu kalbėjo mobiliaisiais telefonais |
Beje, ne viename lengvajame automobilyje vairuotojai buvo neprisisegę, o keleiviai (pastarųjų skaičiaus mes nefiksavome) segėjo diržus.
"Autosalono" tyrimo rezultatai Klaipėdos VPK Eismo priežiūros skyriaus viršininko Alvydo Katkausko nenustebino.
"Kasdien tokių pažeidėjų nustatome ir nubaudžiame bent po keletą ar net keliolika. Nuo sausio 1-osios baudos už šio KET punkto pažeidimą Klaipėdoje skirtos 144 žmonėms. Tiesa, kol kas nėra duomenų, kad kas nors iš jų būtų nusižengęs pakartotinai, jau po pirmosios baudos", - teigė viršininkas.
Pasak jo, reikalavimas naudoti saugos diržus mieste negalioja tik lengvųjų taksi automobilių vairuotojams, tuo metu ir policijos, ir muitinės, ir kitų tarnybų pareigūnai juos naudoti privalo.
Kodėl kai kurie žmonės, net nepaisydami naujų nuobaudų, nesirūpina nei savo sveikata, nei pinigine?
"Svarbiausia priežastis - įprotis. Galų gale, ne visi ir įsigilino į pasikeitusį nuobaudų dydį, kiti gal apie tai dar net negirdėjo", - aiškina A. Katkauskas.
Beje, naujesniuose automobiliuose esanti perspėjimo apie diržų nenaudojimą įranga prisideda keičiant blogus įpročius. Tačiau ir čia lietuviai pasirodė esą išradingi - vienu metu sąvartynuose tikru deficitu buvo tapusios diržų sagtys. Jos naudotos užtildyti įkyrias signalizacijas automobilių salonuose.
Pareigūnai pripažįsta, jog didesnį poveikį žmonėms gali turėti ne tiek didesnės piniginės baudos, kiek skaudi patirtis - esą tie, kas kartą jau nesegėjo diržų ir, pakliuvę į avariją, galva taranavo automobilio stiklą, pagaliau suvokia saugos diržų reikšmę. Tik šios pamokos kaina visada būna didelė, o kai kam - ir mirtina.
Gali netekti teisių
Remiantis nuo sausio 1 dienos pasikeitusiu Administracinės teisės pažeidimų kodeksu, už saugos diržų nenaudojimą vairuotojui ir keleiviams gali būti skiriama po baudą nuo 100 iki 200 litų.
Už analogišką nusižengimą antrą kartą per metus vairuotojui skiriama 200-300 Lt bauda arba atimamos teisės 1 mėnesiui. Ši nuostata keleiviams negalioja.
Tomas GUKAUSKAS
Rašyti komentarą