Neteisti žmonės greit išnyks

Anksčiau būdavo juokaujama, kad Kauną apjuosus spygliuota tvora visi kauniečiai žinotų, už ką sėdi, tačiau greitai šis šmaikštus posakis tiks kalbant apie visą šalį. Nes kriminaliniais elementais šalyje tampa visi iš eilės. Ir niekam nė motais, kad net Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog baudžiamosios bylos turi būti pradedamos tik kraštutiniais atvejais. Nusirista iki to, kad užpernai baudžiamoji byla buvo iškelta 76 metų šiauliečiui, kuris, policininkų pričiuptas girtas viešoje vietoje, nuo administracinės atsakomybės pabandė išsisukti 2 litų kyšiu. Vairuotojai neretai skundžiasi, kad duoti kyšį buvo išprovokuoti. Gal kuris ir buvo. Gal policininkui iki plano įvykdymo būtent tos vienos baudžiamosios bylos už bandymą papirkti ir trūko? Jau dabar teisėjai ir prokurorai niurna, kad nebespėja tirti baudžiamųjų bylų. O kas bus kitąmet, kai tų bylų šūsnį papildys dar viena kategorija pažeidėjų, kurie iki šiol buvo traukiami administracinėn atsakomybėn? Neabejotina, kad darbo tiek prokurorams, tiek teisėjams padaugės. Ne vienas naujai iškeptas „kriminalinis elementas“ neturės lėšų pasisamdyti advokato, todėl ant valstybės pečių guls ir išlaidų našta už teisininko paslaugas. O ar padės tai išguiti iš šalies kelių girtus vairuotojus?

- Ar rimbas, kuriuo bandoma drausminti girtus vairuotojus, neatsisuks prieš pačią valstybę? - pasiteiravo „Vakaro žinios“ Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus SABATAUSKO.

- Mes tokiu būdu ir valysimės (nuo girtų vairuotojų - aut. past.). Tikslas yra ne tiek juos nubausti, o kad tokio reiškinio visuomenėje išvis nebūtų ar būtų kuo mažiau. Neįsivaizduoju, kaip galima gerti, o paskui lyg niekur nieko sėsti prie automobilio vairo ir važiuoti keliant pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Vairuotojams, įpūtusiems daugiau nei 1,5 promilės, grės bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų.

- Kodėl nepasiteisina dabartinė bausmių sistema, kad ją reikia griežtinti dar labiau?

- Prieš aštuonerius metus, kol įsigaliojo griežtesnės normos taikant administracinę atsakomybę, būdavo tokių atvejų, kai pakartotinai neblaiviems įkliuvusiems vairuotojams teismai neskirdavo griežčiausių nuobaudų, nors jos ir buvo numatytos įstatymu. Atsirasdavo aibė priežasčių, kodėl tų pažeidėjų negalima bausti griežtai, nors tų vairuotojų „nuopelnai“ bylodavo, kad jie per kelerius metus jau antrą ar trečią kartą vairavo neblaivūs. Svarstykles tokių vairuotojų naudai nusverdavo pasiteisinimai, kad reikėjo vežti vaikus į mokyklą ar patiems važiuoti į darbą. Palaukite, bet jie tai darė neblaivūs. Kur logika?

- O ar sutramdys girtus vairuotojus dabar numatyta baudžiamosios atsakomybės grėsmė?

- Atsakomybės sugriežtinimas labai pasiteisino ir prieš aštuonerius metus - pakartotinai įkliuvę neblaivūs vairuotojai vis dažniau sulaukdavo griežčiausių nuobaudų. Tačiau visos tos baudimo priemonės veikia tik trumpą laiką. Jeigu mes, visuomenė, nesiimsime ilgalaikių priemonių, situacija vėl gali grįžti į senas vėžes. O ilgalaikės priemonės - tai edukacija, socialinė reklama, žmonių nepakantumas girtiems vairuotojams. Tokios pilietiškumo apraiškos labai prisidėtų įveikiant šį reiškinį.

- Ar patemps šalies teisėsauga pasunkėsiantį baudžiamųjų bylų vežimą? - pasiteiravo „Vakaro žinios“ Lietuvos advokatūros pirmininko, advokato prof. dr. Igno VĖGĖLĖS.

- Visada sakau, kad mūsų visuomenė ir teisinė sistema yra pernelyg kriminalizuotos. Manau, bet kokiu atveju turėtume siekti mažinti veikų, už kurias numatyta baudžiamoji atsakomybė, skaičių. Tačiau šiuo atveju einama priešinga kryptimi. Čia derėtų prisiminti absoliučiai visiems teisininkams žinomą ir klasika tapusį teiginį, kad ne bausmės dydis, ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas yra vienas pagrindinių kriterijų, kurie mažina tiek nusikalstamumą, tiek bet kokio pažeidimo veikų skaičių.

- Kokią alternatyvą siūlytumėte jūs?

- Dabar mes kalbame apie tai, kad iš šiuo metu galiojančio Administracinių teisės pažeidimų kodekso išbraukiamos sunkaus arba vidutinio girtumo sąvokos, jas perkeliant į Baudžiamąjį kodeksą. Keliu klausimą: ar nevertėjo naujajame Administracinių nusižengimų kodekse numatyti platesnę viešųjų darbų skyrimo galimybę. Mano supratimu, kur kas geriau būtų ne pasodinti žmogų 15 parų, bet tokiam pat laikui jam skirti viešųjų darbų: šluoti miesto gatves ir pan. Tai būtų daug veiksmingesnė ir auklėjamoji, ir socialinė pasekmė jam. Manau, kad dirbdamas viešuosius darbus žmogus persiauklėtų kur kas labiau nei uždarytas tarp kitų asmenų, įvykdžiusių nusikaltimus. Tokia pirminė mano reakcija į bet kokios veikos kriminalizavimą, nors girti vairuotojai, mano supratimu, visuomenėje turi būti absoliučiai netoleruojami.

- Tačiau pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus įstatymų laužytojo neįmanoma priversti dirbti viešųjų darbų, jei jis pats to nesutinka daryti...

- Iš principo ir Naujajame administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad viešųjų darbų skyrimas galimas tik tuomet, kai asmuo pats sutinka juos atlikti. Čia reikėtų gerokai pamąstyti teisininkams, nes priverstinio darbo neleidžia Europos žmogaus teisių konvencija. Reikėtų pasvarstyti, ar šioje konvencijoje negalima surasti tam tikrų išimčių, kai tokia nuobauda galėtų būti taikoma.

- Ar šiuo metu per mažai teisinių įrankių girtiems vairuotojams sutramdyti?

- Nesu tikras, kad įvedus naująją sistemą bus nors kiek geriau. Tačiau esu įsitikinęs, kad idealiausia iš visų šiuo metu vykdomų priemonių - visuomenės švietimas. Žiniasklaida ypač plačiai nušviečia atvejus, kai neblaivūs vairuoja bent kiek visuomenėje garsesni asmenys. Viešumo pasekmės jiems išties būna labai negeros - daug didesnės už bet kokią baudžiamąją atsakomybę. Jei kalbame apie pažeidėjus, kurie nėra žinomi visuomenei ir apgirtę galbūt važinėja nuolat, nemanau, kad baudžiamoji atsakomybė juos sutramdys. Situaciją pakeis tik žinojimas, kad sėdęs prie vairo neblaivus anksčiau ar vėliau būsi pagautas ir neteksi vairuotojo teisių. Tai - tikrai veiksminga priemonė, bet teigiami pokyčiai ateina ne taip greitai, kaip norėtųsi.

- Jei iki šiol šalyje vargiai buvo galima rasti šeimą, kurios nebūtų palietusi tremtis ar emigracija, greitai tikriausiai nebebus šeimos, kurios bent vienam atstovui neteko sėdėti teisiamųjų suole?

- Galiu tik absoliučiai tam pritarti. Lietuvoje labai daug nuteistųjų ar asmenų, kuriems pateikti įtarimai. Iki šiol bandau surasti statistiką, kiek asmenų mūsų šalyje Nepriklausomybės laikotarpiu yra sulaukę įtarimų. Manau, kad šis skaičius bus stulbinantis. Galbūt dėl to niekas ir nerenka tokios statistikos, nes tektų tvarkyti labai didelę duomenų bazę. Todėl dar vienas kriminalizavimas situacijos iš esmės nepakeis, o tik padaugės asmenų, kurie turės įrašus, kad yra teisti už kriminalinį nusikaltimą. Jau dabar mes matome, kad tokius įrašus kandidatų anketose skelbia ir nemaža dalis į Seimą kandidatuojančių politikų. Ir tai nieko nestebina. Tai ar nenutiks taip, kad mes, bekriminalizuodami tiek daug veikų, prieisime prie to, kad teistumas taps visuomenės norma? Mano supratimu, kriminalinė bausmė yra ultima ratio (paskutinė priemonė - lot.) ir ji turi būti skiriama tik už pačias grėsmingiausias visuomenei veikas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“