Vokietijos gamintojo "Opel" likimas - bene labiausiai aptariama tema automobilių pramonėje. JAV koncernui "General Motors" (GM) priklausančios kompanijos pardavimas vis atidėliojamas, o tai pagimdė spėliones, jog Amerikos pramonės milžinas vokišką kąsnelį nori pasilaikyti sau.
Dar gegužę GM preliminariai sutarė dėl "Opel" bei "Vauxhall" (padalinio Didžiojoje Britanijoje) pardavimo Kanados atsarginių detalių gamintojo "Magna International" ir Rusijos "Sberbank" konsorciumui, tačiau vėliau paskelbta, jog priimtas komercinis pasiūlymas iš Belgijos investicinio holdingo "RHJ International SA".
Galutinį sprendimą žadėta paskelbti vasaros viduryje, vėliau terminas atidėtas iki sezono pabaigos, dabar įvardijamos dvi finalinės datos - rugsėjo 15-oji, kuomet prasidės viena svarbiausių pasaulio automobilių parodų Frankfurto autosalonas, arba rugsėjo 27-oji, rinkimų į Vokietijos parlamentą pradžia.
Vis dėlto ekspertai pažymi, kad numatyti, kada bus paskelbtas naujasis "Opel" savininkas, yra taip pat sunku, kaip ir nuspėti žemės drebėjimo Berlyne datą. O kol galutinio sprendimo nėra, gimsta vis daugiau galimų scenarijų, apipintų ne tik komercinėmis, bet ir politinėmis peripetijomis.
Keitė pasiūlymus
Iš pradžių skelbta, kad GM ypač kruopščiai svarsto komercines galimo sandėrio tiek su vienais, tiek su kitais pretendentais scenarijus.
"Magna" ir "Sberbank" siūlė leisti joms pasidalinti "Opel" akcijų paketą lygiomis dalimis - po 27,5 proc. akcijų, GM paliekant stambiausiu akcininku - su 35 proc. akcijų kišenėje. 10 proc. akcijų liktų "Opel" darbuotojams.
Konsorciumas žadėjo už akcijas sumokėti nuo 500 iki 700 mln. eurų, tiesa, paskelbęs, jog Vokietijos vyriausybės prašys garantijų dėl 4,5 mlrd. eurų kredito.
Belgai irgi pretenduoja į 55 proc. "Opel" akcijų, tačiau siūlo už jas perpus mažiau - 275 mln. eurų, nors ir žada prašyti mažesnio kredito - 3,8 mlrd. eurų.
Netrukus kanadiečių ir rusų aljansas už "Opel" pasiūlė jau 350 mln. eurų nuosavo kapitalo. Praėjusią savaitę atsakomąjį žingsnį žengė RHJ - holdingas padidino už mažesnį skaičių - 50,1 proc. - "Opel" akcijų siūlomą sumą iki 300 mln. eurų.
Belgijos kompanija taip pat paprašė tik 3,2 mlrd. eurų valstybinės paramos. Anksčiau koncernas prašė 3,8 mlrd. eurų. Paskolą RHJ ketina grąžinti iki 2013 metų - vieneriais metais anksčiau nei planuota iki šiol, sakė RHJ atstovas.
Šaltasis automobilių karas
Berlynas, federalinės Vokietijos žemės ir "Opel" profsąjungos palaiko "Magna" ir "Sberbank" pasiūlymą manydami, kad tai padės išsaugoti maždaug 25 tūkst. darbo vietų bendrovėje "Opel".
Tuo tarpu GM atstovai ne kartą reiškė pritarimą RHJ pasiūlymui. Kol kas oficialiai nepatvirtintais duomenimis, amerikiečiai pareikalavo Vokietijos vyriausybės siekti, kad iš "Magna" ir "Sberbank" aljanso būtų pašalintas rusų bankas - esą tik tokiu atveju būtų svarstomas kanadiečių pasiūlymas.
"Associated Press" pareiškė tiesiai šviesiai: baimė ir prisiminai apie šaltojo karo laikus neleidžia GM parduoti "Opel" markės konsorciumui, kurio sudėtyje yra rusų kapitalo.
Tiesa, panašu, kad baimė turi komercines šaknis - amerikiečiai anaiptol nepageidauja, kad Rusija "Sberbank" partnerio gamintojo GAZ rankomis perimtų jų bei vokiečių inžinierių kurtas technologijas ir jas panaudotų saviems automobiliams tobulinti bei kurti. Baiminamasi, kad būtent to ir siekia Rusijos vyriausybė, su kuria glaudžiai susijęs tiek "Sberbank", tiek GAZ.
Pateiktas ir švedų koncerno IKEA pavyzdys - esą šis vysto verslą bet kur kitur, tačiau tik ne Rusijoje, kur klesti korupcija. Kur garantijos, kad ir "Opel" rusų valdininkai nebandys "numelžti", klausia sandėrio su "Magna" bei "Sberbank" priešininkai.
Pasiliks sau?
Po to, kai GM žadėtą dieną - rugpjūčio 21-ąją - nepaskelbė savo galutinio sprendimo dėl "Opel" pardavimo, pasigirdo ir spėlionės, kad amerikiečiai paprasčiausiai nebenori skirtis su vokiečių gamintoju.
"The Wall Street Journal" pranešė, kad naujoji GM direktorių taryba pavedė pavaldiniams paruošti koncerno Europos padalinio "GM Europe" "išgydymo" planą, nenumatantį "Opel" ir "Vauxhall" pardavimo. Pranešta, esą ištraukti šiuos gamintojus iš bankroto liūno reikėtų 4,3 mlrd. dolerių.
Agentūra "Reuters" irgi paskelbė, kad GM ieško galimybių gauti daugiau lėšų, galinčių leisti išlaikyti "Opel" savo glėbyje.
Analitikų teigimu, toks sprendimas neigiamai atsilieptų JAV valdžios, tapusios pagrindiniu GM akcininku, santykiams su Vokietija ir Rusija.
Be to, kiltų ir Jungtinių Valstijų vidaus problemų - esą valstybės lėšų skyrimas vokiško "Opel" gelbėjimui reikštų politinę bombą po Baracko Obamos, jau skyrusio koncernui 50 mlrd. dolerių pagalbą, kėde.
Nuomonė
GM įsikibusi laikosi "Opel", nes amerikiečiams verikiant reikia vokiečių inžinierių technologijų, sako vienas garsiausių Vokietijos automobilių srities ekspertų, Duisburgo-Esseno universiteto profesorius Ferdinandas Dudenh'f6fferis.
"GM neišgyvens be "Opel", - įsitikinęs jis. Eksperto, kuris, beje, pats dirbo "Opel Adam GmbH" kompanijoje 1985-1987 metais, teigimu, visi vidutinės klasės GM modeliai buvo kurti "Opel" inžinierių.
Be to, esą būtent vokiečiai valdo ekonomiškų automobilių kūrimo "know-how", o būtent tokius modelius GM ir ruošiasi kurti lipdama iš finansinės duobės. Paskutinis to įrodymas - elektromobilis "Chevrolet Volt", pasak F. Dudenh'f6fferio, sukurtas beveik vien vokiečių inžinierių rankomis.
Tomas GUKAUSKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą