Padangų keitimo pokyčiai nusikelia metams

Padangų keitimo pokyčiai nusikelia metams

Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdyje pristatytos ir aptartos papildomos priemonės, kurios leistų sumažinti avaringumą ir užtikrinti didesnį eismo dalyvių saugumą šalies keliuose. Tačiau vienas labiausiai lauktų klausimų - apie žieminių padangų naudojimo terminus - atidėtas.

Saugaus eismo komisija atidėjo klausimą dėl galimybės ilgiau važinėti su vasarinėmis padangomis.

Norėjo kaip geriau

"Daugelis institucijų pasisakė apie nesubrendusią situaciją priimti tokį sprendimą. Taip pat norime duomenų iš policijos, būtent kaip vairuotojai vykdo įpareigojimą iki lapkričio 10 dienos pasikeisti padangas į žiemines", - po posėdžio sakė susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.

Pagal Susisiekimo ministerijos parengtą siūlymą, vasarines padangas ketinta drausti naudoti tik nuo gruodžio 1-osios iki kovo 1 dienos. Nuo lapkričio 10 iki lapkričio 30 dienos ir nuo kovo 2 iki kovo 31 dienos siūlyta drausti važinėti su vasarinėmis padangomis tuo metu, kai važiuojamoji kelio dalis yra apsnigta ar apledėjusi.

"Eismo dalyviai turėtų vertinti oro sąlygas ir esant gana šiltiems orams lapkričio ar kovo mėnesiais galėtų eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis", - aiškino ministerijos atstovai.

Teigta, kad šis pakeitimas būtų ypač aktualus sezoninių transporto priemonių (mopedų, motociklų) vairuotojams, kuriems pirkti žiemines padangas dėl trumpo naudojimo laikotarpio ekonomiškai netikslinga, taip pat kyla problemų dėl tam tikrų matmenų žieminių padangų, kurios nėra gaminamos.

Draudikai - prieš

S. Girdausko teigimu, pasiūlymas kilo įvertinus kitų šalių patirtį. Pasak jo, kai kuriose Europos valstybėse savo šalyse vienu metu dar vasarinėmis padangomis važiuoti galintys gyventojai viešėdami Lietuvoje to daryti nebegalėtų.

"Latvijos, Estijos, Suomijos gyventojams lapkričio 15 dieną važiuojant pro Lietuvą, ją reikėtų aplenkti", - sakė viceministras.

Jis tikisi, kad vėliau priimtas siūlymas bus pradėtas taikyti nuo pavasario. Vis dėlto Valstybinė eismo saugumo komisija pranešė, kad lankstesnę ankstesnę padangų naudojimo tvarką būtų galima siūlyti taikyti dar po metų, jei tam būtų palankios numatomų atlikti išsamesnių tyrimų išvados.

Tuo metu Lietuvos draudikų asociacija nepritaria Susisiekimo ministerijos siūlymui.

"Tokie pokyčiai gali reikšti avaringumo padidėjimą. Mūsų žalų reguliatorių prognozės yra, kad pasikeitus tokiam reguliavimui nuo 7 iki 15 procentų žalingumas gali pakilti", - sakė asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.

Tad, kaip ir iki šiol, draudimas važiuoti vasarinėmis padangomis galios nuo lapkričio 10 iki kovo 31 dienos.

Vėl apie baudos balus

Minėtame posėdyje premjeras Algirdas Butkevičius, be kita ko, pasiūlė grąžinti baudos balų sistemą.

"Reikėtų grąžinti baudos balus įtvirtinančią sistemą, kurios tikslas - atgrasinti vairuotojus nuo sistemingų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, priešingu atveju vairuotojai prarastų teisę vairuoti tam tikram laikui", - sakė komisijos pirmininkas A. Butkevičius, pavesdamas Vidaus reikalų ministerijai (VRM) baigti rengti ir derinti tokią sistemą įteisinančių teisės aktų projektus ir pristatyti juos kitame komisijos posėdyje.

Seimui pernai rudenį nepritarus baudos balų sistemą grąžinančioms pataisoms, VRM pavasarį parengė patobulintus įstatymų projektus. Jie dar nebuvo pateikti svarstyti Vyriausybei, tačiau tai bus padaryta artimiausiu metu, BNS sakė vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Baudos balų sistema, kai per metus už padarytus pažeidimus surinkus dešimt baudos balų būdavo atimama teisė vairuoti automobilį 12 mėnesių, galiojo iki 2008 metų.

Kritikai sako, kad baudos balų sistema didina korupciją policijoje ir skatina atsipalaiduoti vairuotojus, kurie žino, jog turi galimybę kelis kartus pažeisti Kelių eismo taisykles nerizikuodami prarasti teisių.

Darbai magistralėse

Saugaus eismo komisijos posėdyje taip pat susitarta kitais metais valstybinės reikšmės keliuose plėtoti sektorinių greičio matuoklių tinklą - jie fiksuos vidutinio važiavimo greičio pažeidimo atvejus.

Aptariant variklio užvedimą blokuojančių alkotesterių sistemos diegimą, sutarta siekti, jog tokia įranga pirmiausia taptų privaloma mokykliniuose autobusuose.

Taip pat posėdyje aptartos kelių "Via Baltica", Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys modernizavimo galimybės iki 2020 metų.

Automagistralės A1 dalyje Vilnius-Kaunas bus mažinama kairinių apsisukimų, įrengiamos dviejų lygių sankryžos, tiesiami jungiamieji keliai. Iki 2016 m. pabaigos numatoma baigti Moluvėnų ir Žiežmarių sankryžų rekonstrukciją, taip pat planuojamas trečias Grigiškių transporto mazgo rekonstrukcijos etapas. Eismo sąlygos taip pat bus gerinamos ties Kaunu - iki 2020 m. šiame ruože numatoma praplatinti kelią, įrengti tunelinį viaduką ir kitas eismo saugos priemones.

Be to, beveik visame Vilnius-Kaunas ruože numatoma ilginti ir platinti greitėjimo-lėtėjimo juostas, tverti apsaugines tinklo tvoras nuo žvėrių, įrengti padidinto atsparumo atitvarus skiriamojoje juostoje ir 5 požemines perėjas pėstiesiems.

Automagistralėje A2 Vilnius-Panevėžys šiuo metu šalia Žemaitkiemio miestelio statomas pėsčiųjų viadukas, abiejose magistralės pusėse tiesiami jungiamieji keliai. Rekonstruojami ir kiti atskiri kelio ruožai. Šiuos darbus numatoma baigti iki 2016 m. rugpjūčio.

Daugiausia rekonstrukcijos darbų planuojama magistralėje "Via Baltica". Tam numatoma skirti didelę dalį 2014-2020 m. Lietuvos keliams numatytų Europos Sąjungos sanglaudos ir CEF fondų lėšų. Iki 2017 m. magistralės dalyje Kaunas-Marijampolė kelias bus praplatintas iki 4 eismo juostų, taip pat planuojama rekonstruoti "Via Balticai" priklausantį Panevėžio aplinkkelį, magistralės dalies Panevėžys-Pasvalys-Ryga ruožus.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder