Tyrimo duomenimis, 52 proc. 15-74 metų Lietuvos gyventojų bent minimaliai žino apie tai, kur galima priduoti nereikalingus automobilių ar kitų transporto priemonių akumuliatorius. 16 proc. iš jų nurodė, kad žino, domėjosi, kai to reikėjo, 17 proc. – žino, domėjosi, kur priduoti, bet tvarkyti neteko, 19 proc. – žino, bet mažai. 45 proc. tyrimo dalyvių nurodė nežinantys, kaip reikia tvarkyti nereikalingus automobilių ar kitų transporto priemonių akumuliatorius.
Remiantis tyrimo rezultatais, 39 proc. gyventojų, žinančių, kaip tvarkyti panaudotus akumuliatorius, dažniausiai mano, jog juos galima priduoti specialiose surinkimo vietose, aikštelėse, o 38 proc. mano, kad tai galima padaryti vietinėse metalo supirktuvėse.
Po ketvirtadalį respondentų mano, jog akumuliatorių tvarkymo paslaugas teikia autoservisai (26 proc.) bei automobilių platintojai (26 proc.). 8 proc. tyrimo dalyvių nurodė, jog nereikalingus automobilių ar kitų transporto priemonių akumuliatorius galima priduoti automobilių turguje.
Labai nedidelė dalis apklaustųjų mano, jog tokio pobūdžio atliekas galima kaupti rūsyje, garaže, sandėliuke (1 proc.) arba išmesti į buitinių atliekų konteinerius (1 proc.). Nei vienas respondentas nemano, jog šias atliekas galima išvežti išmesti į mišką, kitą atokią vietą. Tai rodo pakankamai aukštą gyventojų sąmoningumą.
Vairuotojai raginami nepasiduoti nesąžiningų asmenų apgaulei, neardyti akumuliatorių, neišpilti juose esančio elektrolito, neišiminėti švino plokščių, o visą akumuliatorių pristatyti atliekų tvarkytojams, akumuliatorių importuotojams ir prekybininkams ar automobilių remonto bendrovėms, kurios tvarko atliekas taip, kaip privalu.
Aplinkos ministerija įspėja, jog gyventojai, padarę žalą aplinkai, gali būti nubausti bauda nuo 200 iki 400 litų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą