Be to, realūs modeliai yra puiki terpė eksperimentams, kuriuos naudojant technologijas ištobulinti galima kur kas geriau nei remiantis tik teoriniais brėžiniais.
Pirmasis – 1984 m.
„Peugeot Quasar“, pristatytas visuomenei 1984 m., yra pirmasis gamintojo viešumoje parodytas koncepcinis automobilis, kurį dizaineriai bei inžinieriai kurti pradėjo nuo balto popieriaus lapo ir įgyvendino savo fantazijas, nepaisydami jokių pramoninių normų.
Ericas Berthetas sukūrė šabloną, Gérardas Welteris – kėbulą, futuristinį interjerą – Paulas Bracqas. Automobilis buvo sukurtas ant „205 Turbo 16“ platformos, o variklis patobulintas iki 600 AG.
Prie šio bei daugybės kitų koncepcinių ir serijinių automobilių dizaino daug prisidėjęs G. Welteris vėliau tinkamai įvertintas (1998–2007 m. buvo „Peugeot“ dizaino direktorius).
„Quasar“ buvo tik pradžia. Po kelerių metų Gudvudo „Festival of speed“ pristatytas „Peugeot Proxima“ turėjo net 680 AG išvystantį V6 variklį. Labai panašią jėgainę turėjęs „Peugeot Oxya“ 1988 m. pasiekė 350 km/val. greitį Nardo žiedinių lenktynių trasoje.
Skelbia dizaino konkursus
Dizaineriai įkvėpimo semiasi iš įvairių sričių: architektūros, mados, meno, naujojo mobilumo. Jų tikslas – atrasti bendrą socialinę kryptį ir besikeičiančius klientų poreikius, numatyti, ko jiems gali reikėti vėliau.
Šie principai būtini ne tik projektuojant eksterjero bei interjero dizainą, bet ir parenkant spalvas, medžiagas bei grafines detales.
Kai šios specifikacijos apibrėžiamos, „Peugeot“ dizaino departamentas visiems dizaineriams paskelbia konkursą, kuriame nugalėjęs projektas būna kruopščiai parengiamas 3D aplinkoje bei apdorojamas su CAD programomis.
Tai leidžia sukurti itin tikslų realaus dydžio maketą, kuris vėliau naudojamas preciziškam detalių paruošimui bei spalvų bandymams. Analogiškas ir interjero procesas.
Kai visos detalės yra nušlifuotos, darbas perleidžiamas geriausioms modelių kūrimo įmonėms, kurios vientisą kėbulą gali tiksliai padalinti į skirtingas dalis ir jas pagaminti. Įmonių, galinčių įgyvendinti įvairiausius dizainerių norus, yra labai mažai.
Vienas didžiausių iššūkių gaminant koncepcinius automobilius yra laikas. Jie labai dažnai kuriami dideliam renginiui kaip automobilių paroda, tad negali būti pristatyti nė viena diena vėliau: per mažiau nei metus dizainerio piešinys ant popieriaus turi virsti pabaigtu ir funkcionuojančiu objektu.
Nepaisant to, jog virtualios realybės šalmai ar C.A.V.E. (angl. Cave Automatic Virtual Environment) sistemos gerokai palengvina dizainerių darbą, specialistų dėmesį detalėms ir subtilybes geriausiai atskleidžia realūs, fiziniai objektai. O jiems reikia laiko.
Idėjų laboratorija
Koncepciniai automobiliai yra tarsi lokomotyvai, suvienijantys visus gamintojo skyrius – nuo tyrimų iki marketingo ar komunikacijos. Daugybė koncepcinių modelių detalių vėliau gali būti atpažįstamos serijinės gamybos automobiliuose, tad kruopštus koncepcijų paruošimas leidžia numatyti gamintojo kryptį ir jos laikytis.
Nemažai jų buvo pagaminta, naudojant gerokai laiką pralenkusias inovacijas.
1996 m. pristatytas koncepcinis bagis „Touareg“ turėjo elektros variklį ir su baterijomis galėjo važiuoti keturias valandas. Tačiau į jį buvo sumontuotas ir vidaus degimo variklis, veikiantis kaip generatorius ir dar padidinantis nuvažiuojamą atstumą.Šį sprendimą pastaraisiais metais naudojo ne vienas elektromobilių gamintojas.
2000 ir 2002 m. „Peugeot“ surengė du tarptautinius dizaino konkursus, kuriuose galėjo dalyvauti visi norintys. Apdovanojimas buvo neeilinis – realus kompiuteryje sumodeliuotos koncepcijos modelis, demonstruojamas tarptautinėse parodose. Per šiuos konkursus gimė „Moonster“ ir 4002.
„Sesame“ modelis turėjo elektra valdomas stumdomąsias duris, kurios pavertė automobilį itin praktišku kompaktiškose miesto gatvėse. Šis sprendimas ir pats koncepcinis modelis tapo serijinės gamybos 1007 prologu.
Elektromobilis EX1 buvo sukurtas 200 metų gamintojo sukakčiaipažymėti ir vėliau pagerino tris pasaulio įsibėgėjimo rekordus bei užfiksavo tris naujus laimėjimus „Montlhery“ žiede Prancūzijoje.
SR1 koncepcijoje pirmą kartą buvo pademonstruota dabar į kiekvieną „Peugeot“ modelį montuojama „i-Cockpit®“ vairuotojo aplinka, o „Quartz“ pirmą kartą panaudotas trimatis prietaisų skydelis, diegiamas į naujuosius 208 ir 2008.
2012 m. pasirodęs „Onyx“ pabrėžė naująjį gamintojo stilių – naudojamas stilingas neapdorotasmedžiagas bei radiatoriaus grotelių centre įmontuotą logotipą. Toks stilius pritaikytas ne tik automobiliams, bet ir dviračiams bei motoroleriams.
Šio koncepcinio modelio kėbulas pagamintas iš anglies pluošto bei vario, o interjere – daug suspaustų laikraščių. Jo V8 „HDi Hybrid4“ variklis, pasiekiantis 600 AG (bei 80 AG elektros motoras), montuotas į Le Mano 24 val. lenktynėse dalyvavusį 908 modelį.
„Exalt“ koncepcijos siluetas yra panašus į 508 sedano, o „Instinct“ – į 508 SW universalo.Šis modelis išsiskyrė ir tuo, jog buvo pristatytas ne automobilių, bet technologijų parodoje – „Mobile World Congress“ Barselonoje.
„Fractal“ išsiskiria tuo, jog 80 proc. jo detalių pagaminta 3D spausdintuvu, o 2018 m. Paryžiaus automobilių parodoje pristatytas „e-Legend“ pademonstravo jaudinančią vairavimo ateities viziją, kuri yra kitokia nei dabar, tačiau malonių pojūčių suteiks dar daugiau – tiek vairuotojui, tiek keleiviams.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą