Politiko A. Palubinsko svajonė - "Aston Martin"

Prie vairo

Politikas Aidas Feliksas Palubinskas sako, jog lietuviai savo požiūriu į automobilius yra artimesni amerikiečiams negu kitų Vakarų Europos šalių gyventojai.

"Amerikiečiai važinėja daugiau, daugiau turi automobilių, nes ten pigesni ne tik jie, bet ir kuras. Dauguma mano draugų, pavyzdžiui, Briuselyje, automobilių net neturi - pigiau yra važiuoti traukiniu ar net skristi. O lietuviai, vos užsidirbę šiek tiek pinigų, iškart perka automobilį. Kartais šeima turi net ne po vieną - tai yra tikras "amerikonizmas", nors nesakau, kad tai blogai", - pastebi JAV gyvenęs politikas.

Dauguma didžiųjų Europos miestų gyventojų važinėja mažais automobiliais. Kaip yra JAV?

Amerikiečiai gali sau leisti turėti dideles, galingas mašinas. Be to, jie jose praleidžia labai daug laiko, todėl nori, kad būtų patogios, minkštos. Vis dėlto degalai brangsta ir pas juos, todėl amerikiečiai taip pat jau pradėjo pirkti mažus automobiliukus ar net hibridinius. Aš taip pat labai norėčiau hibridinio arba varomo vien tik elektra, jei jie nebūtų tokie brangūs. Žinoma, juos dar reikėtų patobulinti, kad važiuotų taip pat greitai kaip benzininiai, ir kad būtų galima toli nuvažiuoti. Sako, kad elektra varomame automobilyje nėra jokio garso. Labai norėčiau pabandyti, tikriausiai pasijustum kaip kokiame futuristiniame filme...

Kokie automobiliai žavi labiausiai?

Visureigį "Mitsubishi Pajero", kuriuo dabar važinėju, nusipirkau tik dėl praktinių sumetimų, nes gyvename kaime. Buvo žiema, labai daug prisnigo, ir su lengvąja mašina buvo labai sunku išvažiuoti. Kai su žmona tarėmės jį pirkti, sakiau, jog nusipirkus tikrai nebebus tokių žiemų. Ir nebuvo, gal tik pernai per Naujuosius tiek prisnigo. Be to, ir mūsų keliuką jau pradėjo valyti.

Visureigis man patinka. Kai buvau neseniai įsėdęs į lengvąją, net baugu pasidarė - taip žemai, atrodo, nesaugu. Be to, dabar tenka vežioti šuniuką pas veterinarą. 50 kilogramų sveriančio niufaundlendo į bet kokią mašiną nesutalpinsi.

Jei turėčiau labai daug pinigų, įgyvendinčiau dvi savo svajones - praktinę ir romantinę. Automobilis iš praktinės svajonės būtų minivenas. Tilptų ir šuniukas, ir būsimi vaikai. O romantinis automobilis - 1956 metų "Aston Martin" - toks, kokiu važinėjo Džeimsas Bondas. Ši mašina velniškai graži, greita ir galinga. Tokių daugiau nebegamina. Ji atrodo kaip ryklys, tik truputį aptakesnė. Be to, tokia klasiška ir džentelmeniška, kad net nuostabu.

Mėgstate amerikietiškus automobilius?

Pradėjau važinėti nuo penkiolikos su puse metų. Vairuotojo pažymėjimą JAV galima gauti nuo šešiolikos, o nuo penkiolikos su puse duodamos mokinuko teisės - vienas negali važiuoti. Pirmasis mano automobilis buvo "Volkswagen Beetle". Į Lietuvą buvau atsivežęs tokią plastmasinę, bet labai gerą ir gražią amerikietišką mašiną "Saturn". Europoje jų nėra - iš JAV jos eksportuojamos tik į Japoniją. Išvažinėjau su ja visą Europą - nuvažiuota daugiau nei pusė milijono kilometrų. Dabar ji laukia sunaikinimo. Tiesa, tokių mašinų esu matęs Lietuvoje - matyt, žmonės parsiveždavo iš Amerikos.

Kalifornijoje labai tiko mano "Chrysler 300" - ji atrodė vos ne meksikietiška. Buvo milžiniška - net 7,5 metro ilgio, benziną rijo taip, lyg nebūtų rytojaus.

Yra tekę kur nors užstrigti su lengvuoju automobiliu?

Prieš kelerius metus svečiavomės Vilniaus rajone. Sodyba stovėjo atokiau nuo pagrindinio kelio. Iki jos nuvažiuoti sugaišome tik 15 minučių, o grįžome per keturias valandas. Ten buvo gana status kalnas, visas apledėjęs. Buvome ten keturiese ar penkiese, o tarp mūsų ir vienas draugas, buvęs ralistas. Jam ir pasisekė, o mes visi kiti bėgome priekyje ir barstėme pelenus, pjuvenas jam po ratais. Ir vis tiek pavyko ne iš pirmo karto. Jau galvojome, kad teks automobilį iki pavasario ten palikti.

Kartą buvome Dzūkijoje pas mano pusbrolį. Jis gyvena per aštuonis kilometrus nuo pagrindinio kelio. Per naktį ten taip prisnigo - metro dydžio pusnys visur. O pusbrolis, tikras "džipistas", kad apsidžiaugė: "Tai bent po pusnis pasivažinėsimĄ". Aš galvojau, kad tikrai neišvažiuosiu, bet, pasirodo, ir "džipistas" mėgėjas šį tą gali.

Nebandėte išbandyti jėgų automobilių sporte?

Bijočiau gadinti mašiną. Be to, "ralizmui" reikia nutrūktgalviškumo, o man jis jau išgaravęs arba kažkur atidėtas.

Tiesa, turiu motociklą, bet Lietuvoje velniškai pavojinga juo važinėti. Vairuotojai nėra įpratę stebėti pėsčiųjų, dviratininkų ir motociklininkų. Jiems eismo dalyvis yra tik kitas automobilis. Važinėju tik kaime, o į miestą nelabai norisi, juolab, kad ir numeriai dar rusiški. Nusipirkau motociklą blokados metais, pardavęs vadinamąjį "viliuką", kurį tuomet turėjau.

Metate akmenėlį į lietuvių vairuotojų daržą?

Vairavimo kultūra tiek Klaipėdoje, tiek Vilniuje ženkliai gerėja. Man atrodo, jog Klaipėdoje ji netgi aukštesnė - klaipėdiečiai ne taip skuba ir jiems nėra psichologiškai taip sunku ką nors praleisti. Kamščiai atsiranda tik tada, kai vasarą privažiuoja vilniečių.

Amerikoje vairavimo kultūra priklauso nuo valstijos. Čikagoje vairuotojai labai mandagūs, Niujorke - agresyvūs, o Mičigane - apskritai prasti. Gali pažinti važinėjusį Niujorke kad ir iš to, jog jis važiuoja kairiąja eismo juosta, nors dešinioji tuščia, ir trukdo kitiems.

Giedrė NORVILAITĖ