"Prie perėjos praleidžiu automobilius"

"Prie perėjos praleidžiu automobilius"

Jo balsą Klaipėdoje žino visi - nuo miesto mero iki Vilhelmo Berbomo gatvės gyventojų, nuo prokurorų iki duobkasių, nuo milijonus vartančių verslininkų iki vyrų, stumdančių eiles tuščių vežimėlių iš lauko į prekybos centrų vidų.

Gatvėje atpažįsta jį irgi daugelis. Tiesa, jei tik rankose - mikrofonas su "Lalunos" ženkliuku. Žinoma, tai - Žydrūnas Naujokas. Ir į "Vakarų ekspreso" klausimus jis atsakė kaip tikras radijo stoties reporteris - ne raštu, o savo atsakymus įgarsinęs diktofonu (beje, taisyklingai sukirčiuodamas kiekvieną žodį) ir atsiuntęs juos garso failu.

Ar dažnai naudojiesi automobiliu? - toks buvo pirmasis mūsų klausimas kolegai.

Automobiliu naudojuosi labai dažnai, praktiškai kiekvieną dieną. Savaitgaliais tenka dažnai važiuoti į kitą miestą aplankyti giminių, taip pat per metus bent keletą kartų išvažiuojame į artimąjį užsienį. Taigi per metus nuvažiuoju apie 25 tūkst. kilometrų.

Ar teisybė, kad, perfrazavus vieną posakį, žurnalistą ratai peni? Ar suspėtum miestiečiams pranešti naujienas, jei važinėtum autobusu ir mikroautobusu?

Iš tikrųjų - automobilis man, kaip žurnalistui, itin būtinas. Kadangi radijo stotyje esu vienintelis reporteris, kartais per porą valandų tenka suspėti net į tris ar keturias vietas. Tad naudotis viešuoju transportu man yra nepatogu. Kartais, jei, pavyzdžiui, gražesnis oras, mielai naudojuosi autobusu, visgi tai būna tik 3-4 kartus per mėnesį. Vasarą - tiek pat kartų per savaitę.

Patinka manekenai

Kaip esi įpratęs žiūrėti į eismą - pėsčiojo akimis ar vairuotojo?

Kadangi automobiliu važiuoju dažniau nei vaikštau pėsčiomis ar naudojuosi dviračiu, ir į eismą dažniausiai žiūriu vairuotojo akimis. Net ir priėjęs prie pėsčiųjų perėjos, stengiuosi per ją neiti ir nestabdyti eismo, kol nepravažiavo automobilių srautas. Taip pat neskubu eiti per kelią, nes įtariu, kad dalis vairuotojų tiesiog gali nepastebėti pėsčiojo. Žodžiu, vadovaujuosi posakiu: "Pats pasisaugok, ir Dievas tave pasaugos."

Ar Klaipėda - patogus miestas vairuotojui?

Manau, tai - tikrai patogus miestas. Yra tik kelios pagrindinės "išilginės" gatvės, nėra didelio automobilių eismo, ir jų spūstys susidaro tik porai valandų per dieną. Man labai patinka, kad dabar Klaipėdoje ypač sparčiai įrenginėjamas pėsčiųjų perėjų apšvietimas, patinka ir vaikų su kuprinėmis manekenai prie perėjų - nors aš puikiai žinau, kurioje vietose jie pastatyti, tačiau pats vairuodamas kartais nevalingai atkreipiu į juos dėmesį ir pristabdau automobilį. Jie, ypač tamsiuoju paros metu, savo prevencinį darbą atlieka.

Kas vis dėlto gatvėse blogai ir kaip keistum?

Klaipėdoje yra keletas sankryžų, tokių kaip Minijos, Sausio 15-osios ir Pilies gatvių, kur šviesoforu reguliuojamą eismą reikėtų keisti į paprastą žiedą. Tuomet, manau, ir gatvių pralaidumas šiose gatvėse būtų kur kas didesnis. Taip pat yra daug diskutuojama apie tai, kaip sutvarkyti eismą Herkaus Manto gatvėje. Nors viena eismo juosta čia atiduota viešajam transportui kartu su dviratininkais, aš manau, kad toks sprendimas nėra visiškai geras. Didesniam dviratininkų saugumui, mano nuomone, derėtų gatvėje vieno metro atstumu nuo šaligatvio nubrėžti baltą ar geltoną juostą - tuomet vairuotojai tikrai labiau atkreiptų dėmesį, kad ta pačia eismo juosta reikia dalintis ir su dviratininkais.

Kelios galvos geriau nei viena

Teko matyti, kad miesto Saugaus eismo komisijos posėdžiuose ne tik kalbini pašnekovus, bet ir pats nevengi išsakyti pastabų vienu ar kitu svarstomu klausimu. Ar nemanai, kad eismo tvarkytojai galėtų dažniau atsižvelgti į miestiečių nuomonę?

Iš tikrųjų - šioje situacijoje būtų teisingas posakis: "Kelios galvos geriau nei viena", todėl prieš priimant itin svarbų visiems eismo dalyviams sprendimą galėtų būti surengta tam tikra apklausa, pavyzdžiui, žiniasklaidoje. Taip pat, mano nuomone, sprendimus priimantiems saugaus eismo specialistams kartais derėtų pasiskaityti ir internetinius komentarus, tarp kurių kartais būna tikrai racionalių pasiūlymų, kaip spręsti vieną ar kitą problemą.

Klaipėda dažnai afišuojasi kaip draugiškiausias dviratininkams miestas Lietuvoje. Ar pritari šiai nuomonei? O gal turi savo pastebėjimų dėl dviračių takų mieste?

Jei lygintumėm Klaipėdą su kai kuriais Skandinavijos miestais, teigti, kad tai - tikrai draugiškas miestas dviratininkams, neverta. Tačiau jei lygintume su kitais didžiausiais Lietuvos miestais - Vilniumi ar Kaunu, manau, situacija Klaipėdoje yra geriausia. Pats dažnai važinėju dviračiu. Čia tikrai yra gerai išvystytų dviračių takų, ir ne tik Smiltynėje ar Giruliuose. Dažnai naudojuosi vadinamuoju žaliakeliu, esančiu pietinėje miesto dalyje, taip pat - taku, einančiu palei Danės upę. Vienintelė problema - šiuos dviračių takus derėtų tarpusavyje sujungti, ir tada dar didesnė miestiečių dalis naudotųsi jais.

Apie smegenų vingius

Ar, tavo nuomone, klaipėdiečiai vairuotojai kuo nors skiriasi nuo kitų miestų vairuotojų?

Be Klaipėdos, dažniausiai tenka važinėti Kauno gatvėmis, ir nepasakyčiau, kad vieni vairuotojai kuo nors smarkiai skiriasi nuo kitų - visur yra ir tvarkingai važiuojančiųjų, visur netrūksta ir gatvės chuliganų. Manau, vairuotojų smegenų vingių gilumas nepriklauso nuo jų gyvenamosios vietos.

Koks kitų eismo dalyvių elgesys labiausiai erzina?

Tiek per lėtai, tiek per greitai gatvėmis važinėjantys vairuotojai. O ypač tie, kurie pamiršta, kad automobiliuose yra įrengti posūkių signalai. Erzina ir sparčiai populiarėjantis, ypač tarp vairuojančių moterų, elgesys, kai vos sustojus prie šviesoforo iš karto griebiamas išmanusis telefonas ir puolama jame ieškoti naujienų. Taip dažniausiai nepastebimas užsidegęs žalias signalas, ir nervinasi kiti vairuotojai.

Karas keliuose - ar turi receptų, kaip jį nugalėti?

Manau, vienintelis būdas jį laimėti - dar labiau griežtinti baudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Mane stebina situacija greta, vos už kelių šimtų kilometrų nuo Klaipėdos esančiame Ventspilyje, kur pėsčiasis dar nespėja prieiti prie perėjos, o pro šalį važiuojantys automobiliai iš karto sustoja jį praleisti. Aš nežinau, ar tai yra kitoks Latvijos vairuotojų mentalitetas, ar ten už pažeidimus taikomos kur kas griežtesnės baudos, tačiau į Ventspilį suvažiuojantys lietuviai tampa drausmingesni ir mielai praleidžia pėsčiuosius.

Vieno kyšio istorija

Kokie tavo, kaip vairuotojo, minusai? Kokius KET punktus pažeidinėji?

Mano, kaip vairuotojo, pagrindinis minusas tai, kad kartais trūksta kantrybės, todėl skubėdamas stengiuosi aplenkti lėčiau judančius vairuotojus, kartais jiems net pasignalizuoju, nors, žinia, mieste tai yra draudžiama. Taip pat kartais, itin skubant, tenka važiuoti ir "A" juosta, skirta viešajam transportui, nors manau, kad Klaipėdoje derėtų pasekti kai kuriose kitose šalyse taikomu principu, kad šita "A" juosta gali važiuoti ir visi automobiliai, kuriuose yra ne mažiau 4 žmonių. Kadangi mano šeimoje kaip tik yra 4 žmonės, mielai šiuo punktu pasinaudočiau.

Aišku, nenorėčiau atsidurti tokioje situacijoje, kaip sveikatos apsaugos ministrė, kuri paatviravo apie tai, kad kažkada davė kyšį ir dėl to neteko savo posto. Bet dabar, kaip ir ministrė, prisipažinsiu, kad ir man teko kartą duoti kyšį. Tai buvo daugiau nei prieš 10 metų, ir ne Klaipėdoje. Važiuojant antrąją Kalėdų dieną nuo Kryžkalnio Šiaulių link, netoli Kelmės policijos pareigūnai sustabdė už gyvenvietėje viršytą greitį. Jie pasiteiravo, kur aš dirbu, kai neviršiju greičio. Pasakiau, kad regioninėje radijo stotyje "Laluna". Mano nuostabai jie pasakė, kad puikiai žino šią radijo stotį ir jos klausosi. Ir kaip tik tuo metu tuometinis mano kolega Robertas Petrauskas eteryje skaitė kalėdinius sveikinimus Greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, ugniagesiams ir, be abejo, Klaipėdos policininkams. Išgirdęs tai vienas pareigūnas sako: "Girdi, o mūsų tai nepasveikino" ir tokiom liūdnom akim pažiūrėjo, kad man neliko pasakyti nieko kito kaip: "Ką gi, sveikinu." Ir šitas pasveikinimas man kainavo 10 litų. Tad tokia mano korupcinė istorija su policija.

ANKETA

Žydrūnas Naujokas, radijo stoties "Laluna" reporteris. Amžius - 42 metai. Vairuotojo pažymėjimas - nuo 1999 metų, nors dar porą metų po to nevairavo ("nes neturėjau savo automobilio. Paskui mergina pasakė: "Koks tu "bachūras" be automobilio", todėl teko jį įsigyti"). Pirmasis automobilis - "Renault 19", po to - "Mazda 626", dabartinis - "Volkswagen Sharan" ("jis - tų pačių metų gamybos, kada aš gavau vairuotojo pažymėjimą"). Sakosi nebaustas Kelių policijos, nors porą kartų ir buvo sustabdytas už smulkius pažeidimus.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder