„Regitra“ - būsimo vairuotojo košmaras?

Kai kurias klaidas kartoja kone kiekvienas vairuotojas. Nuo 2003 metų VĮ "Regitra" Klaipėdos filiale teorijos egzaminą vienas žmogus daugiausia bandė laikyti 38 kartus, o praktinį - 21 kartą.

Norint gauti automobilio vairuotojo, arba dar kitaip - B kategorijos - pažymėjimą, gebėjimus tenka įrodyti dviem etapais. Pirmiausia - išlaikyti teorijos egzaminą, kurį sudaro 30 klausimų apie Kelių eismo taisykles bei saugų eismą. Teisingai atsakius į 80 proc. klausimų, egzamino rezultatas laikomas teigiamu ir tada galima laikyti praktikos egzaminą realiame eisme. Jo metu asmuo turi pademonstruoti visus savo įgytus įgūdžius, kurie leistų jam savarankiškai, o svarbiausia, saugiai dalyvauti viešajame eisme.

Ne pirmu bandymu

Nuo šių metų sausio 1 d. iki birželio 18 d. "Regitros" Klaipėdos filiale iš viso B kategorijos teorijos egzaminą pirmą kartą laikė apie 1,6 tūkst., o praktikos - apie 1,7 tūkst. asmenų. Iš jų teorijos egzaminą iš pirmo karto išlaikė 44 proc., praktikos - 36 proc. Palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, šis skaičius atitinkamai siekė 54 proc. ir 36 proc.

2019 m. minėtu laikotarpiu teorijos egzamino išlaikymo procentas iš pirmo karto tiek vyrų, tiek moterų buvo toks pat - 44 proc. O štai praktikos egzamino išlaikymo procentas iš pirmo karto išsiskyrė. Moterų siekė 33 proc., o vyrų - 40 proc.

Galima daryti išvadą, kad ir vyrai, ir moterys teorijos egzaminą vidutiniškai iš pirmo karto išlaiko panašiai, o praktikos egzaminą iš pirmo karto dažniau išlaiko vyrai.

"Moterys yra jautresnės, todėl tai gali daryti įtaką egzamino rezultatams", - sako Alksnynės vairavimo mokyklos direktorius Evaldas Peištaras.

Asmenys, siekiantys įgyti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, teorijos egzaminą gali laikyti sulaukę 17, o praktikos - 18 metų. Šiais metais šį egzaminą daugiausia laikė jaunimas iki 26 metų. Iš 1 267 asmenų iš pirmo karto išlaikė 571. Mažiausiai laikė 57-67 amžiaus žmonių - tik 13 asmenų. Iš jų išlaikė 6.

Praktikos egzaminą taip pat daugiausia laikė 18-27 metų amžiaus žmonės. Iš 1 387 asmenų iš pirmo karto išlaikė 527. Mažiausiai laikė ir išlaikė 58-68 metų grupė - iš 11 asmenų iš pirmo karto išlaikė tik 1 žmogus.

IŠBANDYMAS. Daugeliui vairuotojų "Regitros" teoriniai ir praktiniai egzaminai tampa dideliu iššūkiu. Redakcijos archyvo nuotr.

Teorijos egzamino išlaikymo iš pirmo karto procentui amžius didelės įtakos neturi, o praktikos egzaminą dažniau iš pirmo karto išlaiko jaunesni asmenys.

Galima daryti prielaidą, jog praktikos egzaminas reikalauja daugiau pasiruošimo, nes jo metu būsimas vairuotojas turi gebėti ne tik gerai valdyti transporto priemonę, bet ir tinkamai reaguoti į kitų eismo dalyvių veiksmus bei priimti reikiamus sprendimus", - komentavo "Regitros" Komunikacijos skyriaus specialistė Emilija Bardauskienė.

Skuba į "Regitrą"

Klaipėdos Alksnynės vairavimo mokyklos direktorius sakė, kad teorijos ir praktikos egzaminui daugiau žmonių ateina mokytis baigiantis žiemai ir pavasariui, liepą ir rugsėjo pabaigoje. Daugiausia ateina 17-19 metų jaunuolių. Jie sudaro apie 80 proc. besimokančiųjų.

Instruktorių teigimu, savarankiškai pasiruošti teorijos egzaminui gali tik keli žmonės iš dešimties: "Kai kurie eidavo į "Regitrą" bandyti laimę laikyti teorijos egzaminą po kelis kartus ir tik jo neišlaikę eidavo į mokyklą mokytis."

Teorijos pamokų užtektų, kiek yra numatyta, jei patys mokiniai atsakingiau žiūrėtų į egzaminą. Esą dažnas mokinys, pamatęs, kad surinko 80 proc. testuose, eina bandyti laimę į "Regitrą". Sėkmė praktiniame egzamine priklauso nuo to, kada moksleivis eis laikyti egzamino: ar iškart išlaikęs mokyklinį egzaminą, ar po mėnesio.

"Neturintieji reikiamų įgūdžių po mėnesio dažnai viską pamiršta. Jei mokinys praktikuojasi važinėdamas su tėvais, tai mokykloje 15 pamokų užteks. Vyresnio amžiaus žmonės ruošdamiesi egzaminui atsakingiau žiūri į viską, tačiau ilgiau trunka įsisavinti informaciją", - pasakojo E. Peištaras.

Ruošiasi ir savarankiškai

Teorijos ir praktikos vairavimo egzaminus išlaikęs Lukas pasakojo, kad teorinių žinių patikrinimui ruošėsi savarankiškai.

"Teorijos egzaminą jau išlaikiau prieš pusmetį. Jam stropiai ruošiausi namie spręsdamas KET užduotis nuotoliniu būdu ir vairavimo mokykloje lankydamas pamokas. Sunkiau buvo išlaikyti praktikos egzaminą, jį išlaikiau tik dabar. Tai buvo penktas kartas. Visada padarydavau nekritines klaidas (padėtis manevruojant, daromos klaidos prieš posūkį į dešinę, per ilgas delsimas) arba kritines (neįjungiau rankinio stabdžio). Šiam egzaminui padėjo pasiruošti tėvai, su kuriais važinėdavau po apylinkes", - patirtimi dalijosi Lukas.

Savarankiškai teorijos egzaminui ruošėsi ir Goda, kuriai prireikė trijų bandymų.

"Iš pradžių lankiau vairavimo mokyklą, tačiau ji man greitai nusibodo ir nusprendžiau ruoštis teorijos egzaminui savarankiškai. Pirmą kartą, kai neišlaikiau, manau, dėl to, nes skaičiau tik knygutę ir nieko nesimokiau. Antrą kartą tik sprendžiau nusipirktus KET testus. Trečią kartą mokiausi stropiau: skaičiau knygutę ir savaitę sprendžiau nusipirktus KET testus. Dabar liko išlaikyti praktikos egzaminą, kuriam ruoštis padeda ir instruktorius, ir tėvai", - pasakojo Goda.

Kokias klaidas daro?

Pasak "Regitros" atstovės E. Bardauskienės, praktikos egzamino metu egzaminuojamųjų klaidos yra skirstomos į nekritines ir kritines. Nekritinės klaidos - tai toks veiksmas, kuris parodo nepakankamą egzaminuojamojo įgūdžių lygį, bet vienas pats nekelia grėsmės jokiam eismo dalyviui, netrukdo saugiai valdyti transporto priemonės arba, kitaip tariant, nesudaro potencialiai pavojingos situacijos.

Dažniausiai pasitaikančios nekritinės klaidos, laikant B kategorijos praktikos egzaminą, yra šios: egzaminą laikantis asmuo tinkamai neparodo posūkio signalo, kai tai būtina, be reikalo užgesina variklį, pasirenka netinkamą pavarą, tačiau dėl to nesudaro potencialiai pavojingos situacijos. Taip pat nekritinė klaida yra tada, kai būsimasis vairuotojas nesižvalgo per atitinkamą petį ir netikrina per galinio vaizdo veidrodžius nematomos kelio dalies apvažiuodamas kliūtį, persirikiuodamas į kitą eismo juostą ir pan.

Be šių klaidų, praktinio egzamino metu yra fiksuojamos ir kritinės klaidos. Tai veiksmai, kurie parodo nederamą egzaminuojamojo įgūdžių lygį arba neatsargumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Kritinėmis klaidomis laikomos ir tokios situacijos, kurios gali kelti arba kelia grėsmę bet kokiam eismo dalyviui arba trukdo saugiai valdyti transporto priemonę.

B kategorijos praktikos egzaminą laikantys asmenys dažniausiai nepaiso eismo reguliavimo signalo, kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, nepraleidžia transporto priemonės ar kitų eismo dalyvių. Neretai kritinė klaida fiksuojama ir tada, kai egzaminuotojui tenka žodžiu ar fiziškai įsikišti, kad būtų išvengta eismo įvykio.