Dažnai šios diskusijos baigiasi ginčais tarp skirtingų eismo dalyvių. Pėstieji pyksta ant vairuotojų, kad jų negerbia ir nenoriai praleidžia pėsčiųjų perėjose, bei atvirkščiai - vairuotojai pyksta ant pėsčiųjų, kad šie išpuola į kelią neįsitikinę, ar pavyks sustabdyti transporto priemonę, nenešioja šviesą atspindinčių elementų ir dėl to juos sunku pastebėti. "Kelių ereliai" piktinasi vairuotojais, kurie važiuoja leistinu greičiu ir neleidžia jiems laisvai lakstyti.
Tokių diskusijų temas būtų galima vardinti be galo ir be krašto, tačiau susidaro įspūdis, jog asmuo, bent kartą vairavęs ar sėdėjęs šalia vairuojančio žmogaus, yra pats geriausias saugaus eismo specialistas, žinantis, kaip sumažinti avaringumą. Tačiau turbūt nedaugelis suvokia, kad tai itin sudėtingas mokslas, susidedantis iš daugelio komponentų: inžinerijos, mechanikos, pedagogikos, psichologijos, ekonomikos, sociologijos, ir norint tapti saugaus eismo specialistu, neužtenka būti vairuotoju.
Saugus eismas - tai sistema, susidedanti iš trijų elementų: kelias-žmogus-automobilis. Pats svarbiausias ir labiausiai pažeidžiamas šioje sistemoje yra žmogus. Kelias ir automobilis be žmogaus yra niekas ir negali sukelti eismo įvykio. Šioje grandyje atsiradus žmogui su jo vienokiomis ar kitokiomis savybėmis, jis tampa 90 proc. atsakingas už visus sukeliamus eismo įvykius ir jų pasekmes. O žmogaus prigimtį, kultūrą, įsitikinimus pakeisti sunkiausia, tam reikia dešimtmečių ar net kelių kartų pasikeitimo.
Dėl šios priežasties yra diegiamos inžinerinės eismo saugą gerinančios priemonės, kurios žūčių ir sužalojimų keliuose mažėjimo efektą duoda iškart po jų įdiegimo.
Pagrindinės taikomos inžinerinės eismo saugą gerinančios priemonės yra greičio mažinimo kalneliai, žiedinės sankryžos, iškilios salelės sankryžose ir pėsčiųjų perėjų vietose, greičio ribojimas bent kiek pavojingose vietose ir jo kontrolė.
VĮ "Klaipėdos regiono keliai" prižiūrimuose valstybinės reikšmės keliuose nuo 2006 iki 2009 m. žuvusiųjų skaičius sumažėjo 50 proc., sužeista 65 proc. mažiau žmonių. Kokios priemonės padėjo pasiekti tokių gerų rezultatų?
Kiekvienais metais keliuose yra nustatomos "juodosios dėmės" - vietos, kuriose per 4 metus 500 metrų ruože įvyksta ne mažiau 4 eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės. Atidžiai ištyrinėjus tokią pavojingą vietą buvo priimami sprendimai ir kiekvienoje buvo įdiegtos įvairios inžinerinės priemonės. Buvo siekiama, kad "juodosiose dėmėse" atsirastų žiedinės sankryžos, iškiliosios salelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengiamas apšvietimas.
Tose vietose, kur dėl sudėtingų projektavimo bei žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūrų darbai gali užtrukti 3-5 metus, įrengtos greito poveikio priemonės: įspėjamieji ar draudžiamieji kelio ženklai, ryškiaspalviai skydai su kelio ženklų atvaizdais ir užrašais apie pavojingo ruožo avaringumo pobūdį, metaliniai apsauginiai atitvarai, pakeistas kelio ženklinimas, išfrezuotos salelės, įrengtos įvairios greičio mažinimo priemonės.
Įdiegus eismo saugą gerinančias priemones VĮ "Klaipėdos regiono keliai" prižiūrimuose valstybinės reikšmės keliuose "juodųjų dėmių" ženkliai sumažėjo. 2008 m. jų buvo 49, 2009 m.- 37, 2010 m. - 30.
Nepaisant to, neretai sukeliamos diskusijos, kad visos šios priemonės - tai tik vairuotojų galimybių suvaržymas vadovaujantis vien nuojauta ir asmeniniais potyriais, o ne tyrimų ir analizių išvadomis, pasiteisinusia patirtimi. Piktinamasi, kad dėl įdiegtų naujų priemonių tenka mažinti važiavimo greitį, keisti važiavimo įpročius, o juk įpročių keitimas ir yra vienas sudėtingiausių dalykų žmonių gyvenime. Būtent todėl žmonės linkę ieškoti neigiamų dalykų naujovėse ir teigiamų senoje tvarkoje.
Atlikus įdiegtų priemonių tyrimus, nustatyta, jog efektyviausia yra:
- paprastos sankryžos rekonstrukcija į žiedinę - itin sumažina tiek susidūrimų, tiek užvažiavimų ant pėsčiųjų skaičių. Jose 75 proc. sumažėja transporto priemonių susidūrimo (konfliktinių) taškų. Modernios žiedinės sankryžos yra daug mažesnės ir kompaktiškesnės, kelių, įsiliejančių į žiedą, ašys įsikerta kiek įmanoma statesniu kampu. Šie projektiniai sprendimai leidžia sumažinti važiavimo greitį, padidina pralaidumą ir ženkliai pagerina matomumą tiek vairuotojams, tiek ir pėstiesiems;
- greičio mažinimo priemonių įrengimas gyvenvietėse - labai efektyviai sumažina eismo įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji, skaičių. Įrengus priemones (plato, dalinis plato, iškilioji pėsčiųjų perėja) sumažėja net apie 95 proc. eismo įvykių;
- apsisukimo vietų skiriamojoje juostoje panaikinimas - šoninių susidūrimų tikimybė kelyje su skiriamąja juosta beveik išnyksta;
- pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas - įvykių su pėsčiaisiais ir dviratininkais skaičius sumažėja 60-70 proc., o papildomai pastačius tvorą, atskiriančią pėsčiuosius - 90 proc.;
- apsauginių metalinių atitvarų įrengimas - sumažina eismo įvykių skaičių, nes atitvare įrengti atšvaitai leidžia pajusti kelio matmenis bei išryškina posūkius tamsoje, tačiau efektyviausiai sušvelnina eismo įvykių pasekmes - automobiliai nenulekia nuo kelio ir nesitrenkia į medžius.
Tad būkime kelyje visi atidūs, atsakingi, drausmingi, ir kelionės bus patogios, malonios bei saugios.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą