Priminsime, kad studijos rengėjai pasiūlė tramvajaus linija Klaipėdą sujungti su Palanga. Jų teigimu, vienas kilometras šios linijos atsieitų apie 50 mln. litų, visa 30 km linija kainuotų apie 1,5 mlrd. litų.
Optimistiniu atveju, jei pusė lengvųjų automobilių vairuotojų juos iškeistų į tramvajų, šis atsipirktų per 79 metus. Realesniu atveju, jei taip pasielgtų ketvirtadalis vairuotojų, tramvajaus linijos įrengimas atsipirktų per 138 metus.
Tr..., bet ne tramvajus
Tramvajus Klaipėdai nereikalingas - vienareikšmiškai teigia inžinierius, docentas Petras Vaičiūnas. Jis mato kitą alternatyvą.
"Miestui siūlau apsvarstyti ne tramvajaus, o troleibusų linijos įrengimo galimybę. Pastarasis turi daug pranašumų - ir bus sumažinta oro tarša iš autobusų, nauji ir modernūs troleibusai miestiečius pavilios persėsti į juos iš nuosavų automobilių", - pliusus vardino jis.
Be to, pasak P. Vaičiūno, mieste sumažėjus autobusų bei automobilių skaičiui sumažėtų ir motorų skleidžiamas triukšmas. Bėgiais riedantys tramvajai taip pat keltų didelį triukšmą.
Ne mažiau svarbus dalykas, jo teigimu - asfalto būklė.
"Dabar miesto gatvių dangos yra neblogos būklės, o tramvajui tiesiant bėgius jas iš dalies tektų ardyti. Atvirkščiai - nutiesti elektros liniją troleibusams sudėtinga nebūtų", - įsitikinęs klaipėdietis.
Trūko nedaug?
Anot jo, iki troleibusų įrengimo linijos tuomet trūko nedaug. P. Vaičiūnas sako tais laikais studijavęs Maskvos inžineriniame institute bei turėjęs pažinčių su įtakingais Sovietų Sąjungos valdininkais.
"Buvo geri santykiai su sąjunginės valstybinės plano komisijos darbuotojais. Jie palaikė mano idėją įrengti troleibusų liniją ir galėjo padėti skiriant "gosplano" lėšas tam projektui. Deja, miesto vadovai jo atsisakė", - iki šiol apgailestauja P. Vaičiūnas.
"Nuo 1950 iki 1957 metų buvau Klaipėdos miesto valstybinės plano komisijos skyriaus viršininku, Plano komisijos pirmininku. Tuometiniam miesto vykdomojo komiteto pirmininkui Anicetui Bagdonui, kuris pagal specialybę buvo kelių inžinierius, ir už miesto komunalinį ūkį atsakingam jo pavaduotojui Jonui Razumui siūliau įrengti troleibuso liniją.
Tačiau jie šios idėjos atsisakė ir iš Maskvos skiriamos lėšos per Tarybų Lietuvos valstybinį plano komitetą buvo nukreiptos Klaipėdos gatvių rekonstrukcijai", - "Autosalonui" pasakojo P. Vaičiūnas.
Neišmanėlių šnekos
"Ne pavadinimas esmė - tramvajus, troleibusas ar dar kažkas. Esmė - šiuolaikinis ekologiškas greitaeigis transportas. Ar su bėgiais, ar su ratais, ar elektra varomas - kalba ne apie tai, o apie patį principą - miestui reikia patogaus ir greito visuomeninio transporto", - teigia Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.
Pasak jo, tie, kas įsivaizduoja garsiai bildantį tramvajų žiemą apšarmojusiais langais ir kietomis sėdynėmis - kokie iki šiol važinėja, pavyzdžiui, kaimyninės Liepojos gatvėmis, yra labai smarkiai atsilikę nuo gyvenimo.
"Tai - neišmanėlių šnekos. Šiuolaikiniai tramvajai neskleidžia garso, bent jau kiek man savo akimis teko matyti Europoje. Visur, kur būnu, stengiuosi jais pasidomėti. Dabartiniai tramvajai - visai kitokios transporto priemonės nei pokariu. Jie gali būti ir be bėgių, ir be elektros", - sako mero pavaduotojas.
Didelis patogumas?
Klaipėdoje idėjos diegti tramvajaus liniją, galinčią sujungti du miesto polius - pietinę ir šiaurinę dalį - sklando jau kone 10 metų. Per tą laiką sulaukta ir įvairių studijų, ir savo projektus miestui parduoti norėjusių svečių iš Vakarų Europos.
"Tik pradėjus analizuoti situaciją tapo aišku, kad toks transportas Klaipėdai būtų labai geras variantas - miesto planavimas rodo, jog greitaeigio tramvajaus linija būtų prasminga", - sako A. Šulcas.
Ne veltui, pasak jo, tiek miesto bendrajame plane, tiek kituose į perspektyvą orientuotuose dokumentuose numatyta teorinė galimybė išilgai Klaipėdos - Taikos prospekto ir Herkaus Manto gatvės ašimi - įrengti tramvajaus liniją.
"Jei tokia būtų, miestiečiai suprastų, koks tai yra didelis patogumas. Tramvajus pakeistų visą Klaipėdos gyvenimą, visas kitas transportas - autobusai, mikroautobusai - taptų aptarnaujančiu būtent tramvajaus liniją", - viziją regi vicemeras.
Auksiniai bėgiai
50 milijonų už vieną kilometrą tramvajaus linijos - ar ne per brangus malonumas būtų Klaipėdai, norinčiai tokiu transportu sujungti Rimkus su Kalote?
"Sumos visada yra spekuliacijos objektas. Tačiau reikia pripažinti, kad tai - brangu. Dar 2004 metais atvažiavę vokiečiai pasakė: "Įrengti tramvajaus liniją iš techninės pusės problemų nebūtų, tik ar Klaipėda galėtų sau tą leisti?"
Ar būtume pajėgūs mokėti, jei norėtume, kad tramvajus atsipirktų kaip verslo objektas? Vargu - jau tada vokiečiai buvo apskaičiavę, kad bilietukas turėtų kainuoti 15 litų", - teigia A. Šulcas.
Studijos byloja, kad ekonomiškai tramvajus nėra efektyvus mieste, kuriame - mažiau nei 350 tūkst. gyventojų. Būtent todėl, pasak vicemero, kalbama ne tik apie Klaipėdą, bet ir Palangą, Šventąją vienoje jos pusėje ir Priekulę ar Šilutę kitoje - kad keliaujančiųjų srautai būtų kuo didesni.
"Svajoti būtina"
Keleiviai, jo teigimu, nebūtų vieninteliai, kurie turėtų padengti kaštus - esą Vokietijoje, Erfurte, 50 proc. tramvajaus išlaidų padengia bilietai, kitą pusę - valstybė bei savivaldybė.
Vis dėlto lengva ranka atsisakyti tramvajaus idėjos nereikia, įsitikinęs A. Šulcas.
"Svajoti apie tai būtina, bet tikėtis, kad tramvajus atsiras greitai, per kelerius ar dešimt metų - nerealu. Laiko reikia ir įstatymų bazei pakeisti. Juk dabar nei Kelių eismo taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nėra tokio žodžio, kaip "tramvajus". Kaip jis važinėtų miestuose? Juk vienose valstybėse tramvajai turi pirmenybę prieš kitas transporto priemones, kitose važinėja taip pat, kaip ir automobiliai ar autobusai", - priminė mero pavaduotojas.
Nepakankamai keleivių
Galimybių studijos "Vakarų krantas" rengėjų atlikta Klaipėdos regiono gyventojų apklausa parodė, kad nemaža dalis gyventojų iš visų ekologinio transporto priemonių naudotųsi tramvajumi.
Tačiau greitojo tramvajaus įrengimas trasoje Klaipėda-Palanga nestokoja ir nepalankių veiksnių. Pavyzdžiui, įrengimui reikėtų papildomos 6,8-7,4 m pločio žemės juostos.
Nepakankami ir keleivių srautai - greitojo tramvajaus vežimų pajėgumas yra 11,7 tūkst. keleivių per valandą viena kryptimi, tuo tarpu labiausiai apkrautame trasos ruože (tarp Klaipėdos ir Kalnuvėnų) keleivių srautas yra 759 keleiviai per parą bei lengvųjų automobilių srautas - 17 760 automobilių per parą. Įvertinant tai, kad vasarą keleivių srautas galėtų padvigubėti ir kad piko valanda sudaro apie 12 proc. viso paros srauto, per piko valandą prognozuojamas srautas sudarytų 182 keleivius. Piko valandos lengvųjų automobilių srautas būtų taip pat apie 12 proc. nuo viso paros srauto, tai būtų 1 404 lengvųjų automobilių. Net jei ir pusė šių automobilių keleivių važiuotų tramvajumi, bendras piko valandos srautas būtų tik 1 586 keleiviai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą