Miestas ir eismas
"Uždaro Tiltų gatvę tuo metu, kai remontuojamas Pilies tiltas. Ar Klaipėdoje yra nors vienas realiai mąstantis asmuo, atsakingas už eismo organizavimą?", - dar praėjusią savaitę "Vakarų ekspreso" klausė ne vienas skaitytojas.
"Transporto organizavimą skirstyčiau į dvi dalis - statinę ir dinaminę būseną. Statinė būsena - tai būsimų kelių planavimas, ir tas Klaipėdoje yra daroma. Tačiau dinaminė būsena - transporto srautų organizavimas - beviltiška yra visoje Lietuvoje. Panašiai yra ir mūsų mieste", - pripažįsta uostamiesčio Savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.
"Visiškai nėra specialistų. Ar jūs matėte nors vieną projektuotoją, kuris prieš popieriuje braižydamas kelią su kuo nors pasikonsultuotų?" - konstatuoja ir vienas tituluočiausių šalyje transporto specialistų profesorius Algimantas Ambrazevičius.
Kas atsakingas?
Pasak J. Simonavičiūtės, Klaipėdoje, kaip ir visoje šalyje, nėra visumos organizuojant kelių planavimą ir transporto srautų reguliavimą.
"Nėra Lietuvoje tokių tradicijų. Net įstatymiškai nenumatyta, kas yra pagrindinė institucija, organizuojanti transporto judėjimą miestų gatvėmis. Kas šioje grandinėje svarbiausi? Gatvių projektuotojai? Policija? Savivaldybė? Negaliu atsakyti.
Net to paties Biržos tilto uždarymo atveju nėra to, kuris matytų viską globaliai ir paskaičiuotų, kaip pasiskirstys automobilių srautai.
Nėra bendravimo ir su žemių savininkais. Štai vadinamieji Trinyčių ir Tabako fabriko kvartalai tampa gyvenamosiomis teritorijomis, bet niekas nesivargina pagalvoti, kad ten gyvensiantiems žmonėms galbūt reikės papildomų gatvių", - optimizmu netrykšta J. Simonavičiūtė.
Nėra specialistų
Savivaldybės administracijos vadovė spėja, kad situaciją pagerintų papildomas specialistas ar net tarnyba, atsakinga už visa apimančią transporto srautų analizę, juos numatydama neužmirštant būsimųjų gyvenamųjų kvartalų statybų ar kitų svarbių faktorių.
"Yra Saugaus eismo komisija. Ji, pavyzdžiui, leidžia kokioje nors gatvelėje pastatyti eismą draudžiantį ženklą, tačiau niekas iš komisijos narių neįvertina, kaip tai atsilieps transporto judėjimui aplinkinėse gatvelėse.
Miesto Tarybos politikai yra pasakę, kad jokių naujų etatų nebus. O dabartinė mūsų Transporto tarnyba paprasčiausiai nepajėgi tų darbų daryti. Ten yra trys specialistai, ir pagrindinį jų darbo laiką suėda maršrutinio transporto grafikų sudarymas", - sako J. Simonavičiūtė.
Anot jos, visoje Lietuvoje didėja savotiškos "susisiekimo architektūros" specialistų poreikis, tačiau pas mus jų, skirtingai nuo užsienio, paprasčiausiai nėra.
Studija - naudingiausia?
Vargu ar vienas, net trys papildomi žmonės sugebėtų dirbti šį darbą, - su J. Simonavičiūte nesutinka VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" direktorius Gintaras Neniškis, anksčiau Savivaldybėje kuravęs viso miesto transporto sritį.
"Prieš trejetą metų Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai atliko Klaipėdos miesto transporto sektoriaus vystymo galimybių studiją. Vien strateginėje darbo grupėje buvo keliolika žmonių, dar keliasdešimt užsiėmė planavimu", - sako G. Neniškis.
Anot jo, būtent tokios studijos ir esąs geriausias būdas planuoti būsimus transporto srautus ir ruoštis juos valdyti.
"Tokiose studijose, rengiamose profesionalų, viskas paskaičiuojama moksliškai, įvertinami ir, pavyzdžiui, pėsčiųjų srautai, ir globalesni aspektai - ekonominė, socialinė plėtra ir panašiai. Jos kainuoja, tačiau geriau užmokėti už tokią studiją nei paskui bandyti kompensuoti kokio nors vieno žalingo politikų sprendimo padarinius", - įsitikinęs transporto specialistas.
Visiems - iki lemputės
Tačiau ne visi panašias galimybių studijas vadina išsigelbėjimu.
"Tai tėra pinigų švaistymas. Visi tie transporto srautų "planuotojai" nedaro nieko, o tik užsiima bizniu.
Pavyzdžiui, pasiūlo tramvajaus idėją. Juk tai - visiška atgyvena, ir dar kvepianti pinigų plovykla. Vieša paslaptis, kad visame pasaulyje tokius projektus sutikusių įgyvendinti miestų vadovams tramvajaus linijų statytojai į kišenę įdeda 10 procentų nuo projekto vertės", - teigia A. Ambrazevičius, Lietuvos karo akademijos Inžinerijos vadybos katedros profesorius.
Anot jo, ir projektuotojai, prieš braižydami būsimosios gatvės planą, nesitaria su vienos ar kitos teritorijos ateitį planuojančiais specialistais, todėl iš tokios gatvės ir nebūna naudos.
"Korupcijos apraiškos - akivaizdžios. Svarbu ką nors padaryti, o reikia to ar ne, niekam neįdomu. Kad ir tie naujieji kalneliai Jakų žiede - juk jie tikrai nepadeda sumažinti kamščių, kai kam juos reikėjo ten įrengti ir išleisti krūvą pinigų?" - stebisi transportininkas.
A. Ambrazevičiaus teigimu, į gatves visiems nusispjauti.
"Dabar visi stato namus, beje, net negalvodami, kuo juos ateityje šildys. Visa Lietuva, ir transporto planavimo sritis, gyvena pagal pagrindinį elektrifikacijos dėsnį: "Visiems - iki lemputės", - konstatuoja profesorius.
Tomas GUKAUSKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą