"Trijų apelsinų" lyderis traktoriaus nelenktų

Prie vairo

Grupės "Trys apelsinai" lyderis klaipėdietis Audronis Trakumas sako esąs labai patenkintas savo profesija, dėl kurios jis pradėjo važinėti po pasaulį jau maždaug prieš 20 metų, susipažino su įvairių šalių vairavimo kultūra ir skirtingai mąstančiais policininkais.

"Grįžtu kartą Vokietijoje prie aikštelėje pastatytos mašinos, o ten jau pareigūnas stoviniuoja. Ką bedarysi, priėjau, bet aš vokiškai nemoku, o jis irgi niekaip kitaip nemoka. Aiškino, aiškino kažką, susinervino, o aš nesuprantu, ko jis nori - mašina pastatyta aikštelėje, viskas, atrodytų, gerai. O pasirodo, kad jos galas buvo truputį išlindęs iš už nubrėžtų ribų... Jie ten "žiauriai" tvarkingi, iki koktumo", - prisimena muzikantas.

Išvažinėjote visą Europą, Sibirą ir netgi pabuvojote Afrikoje. Ar teko pastebėti, kad vairavimo būdas skirtingose šalyse priklauso nuo nacionalinio charakterio?

Be kalbų. Pavyzdžiui, Armėnijoje normalu važiuoti per raudoną šviesą, jei aplinkui nieko nėra. Ko nevažiuoji, jie man sako ir stebisi. O lietuviai, pasirodo, bent šitos vienos taisyklės griežtai laikosi.

Paryžiaus vairuotojai atspindi prancūzišką būdą - jie ten kaip tarakonai laksto. Važiuoju apie Triumfo arką - ten aštuonios eilės, o aš viduryje. Vis nesuprantu, kaip iš ten išsukti. Po kelių ratų supratau - rodai posūkį ir varai. Normalu, kad tavo mašiną kiti apibaksnoja arba koks motociklininkas įpuola.

O skandinavai, pavyzdžiui, net mandagesni už vokiečius. Ten vairuotojas jau iš tolo į tave žiūri - gal ketinsi eiti per gatvę. Tada lėtai sustoja net už kokio šimto metrų ir kantriai laukia, kol praeisi. Gali net per raudoną eiti. Vis svarsčiau, kodėl jie tokie tolerantiški. Gal kad geriau gyvena? Visai nenervingi tokie.

Nuotykių tikriausiai patyrėte daug?

Buvom Suomijoj. Šaltis - minus 22. Pajutau, kad kažkas negerai su elektra - vis užsidega lemputė, kad akumuliatoriui blogai. Paskui suvokiau, kad visiškai blogai - nebekrauna generatorius. Nebeveikia valytuvai, šviesos užgeso, o juk ten trečią valandą dienos jau tamsu. Jei užgesinsiu variklį, išvis nebepaleisiu. Tą puikiai suvokdamas ir važiuoju. Pasitraukiau į kelkraštį, varau, o net avarinės lempos nešviečia. Visi suomiai važiuoja man iš paskos, lenkti bijo, o iš priekio atvažiuojantys šviesomis blykčioja. Paskui pamačiau "Neste" degalinę, užsukom ir pasikvietėm pagalbą.

"Chebra" žiūrėjo, žiūrėjo ir nusprendė, kad naujo generatoriaus reikia. Na, sakau. Iškart įtariau, kad bus prastai. O jie, pasirodo, neturėjo, žadėjo rytoj iš Prancūzijos parsiųsti. 2 tūkst. eurų kainuos - beveik kiek ir visas mano "citramončikas". O man jokio "kaifo" sakyti, kad aš tiek neturiu ir iš viso nėra jokios prasmės tiek mokėti. Kaip tik paskambinau savo mašinos daktarui į Lietuvą, o čia naujas generatorius 2 tūkst. litų kainuoja. O man naujo net nereikėtų, padėvėtą gaučiau už kelis šimtus. Sakau: "Ne, ne, Lietuva, bilietas į keltą, skubam". Pakrovė man tą akumuliatorių, nuvažiavom į kitą kaimelį, kur įdėjo padėvėtą generatorių, ir išsisukau su keliais šimtais eurų. Tai buvo prieš dvejus metus, o veikia iki šiol. Tik "strioko" tai buvo, o dar kalba jie ten savo elnių kalba...

Kartą Afrikoje net nuo dramblio sprukom. Ten nacionaliniuose parkuose galima pasivažinėti po laukinių gyvulių pilną teritoriją. Mes pamatėm dramblį, privažiavom fotografuoti, o pasirodo, kad ten drambliai visai ne tokie kaip Indijos cirkuose. Per porą metrų buvom prie jo privažiavę, ir jis mums nedviprasmiškai parodė, kad reikia sprukti. Drambliai ten agresyvūs.

Kokie prisiminimai iš susidūrimų su policijos pareigūnais?

Paryžiuje kartą stebėjau juos pro kavinės langą. Vaikštinėja jie aplink mano ne vietoje pastatytą automobilį, aiškiai susidomėję. Palietė "kapotą", ar dar šiltas, ar seniai stovi. Man pilnos kelnės. Žiūriu į juos, bet artyn neinu. Pareigūnų instinktyviai bijau. Na, išsitraukė jie savo kvitų knygutę, išrašė baudą, užkišo lapelį už stiklo ir nuėjo. O mes dar 15 minučių laukėm, kol jie visai dingo iš horizonto. Paskui vis tiek ten pat stačiau mašiną, nes Paryžiuje kitaip neįmanoma, o jokios baudos į Lietuvą man neparėjo.

Pareigūnai visose šalyse skiriasi, kaip ir vairuotojai. Lietuvoje policininkai vis dėlto malonesni nei Rusijoje. Kaliningrade važiavau, rūkas buvo baisus, vietovės nepažįstu, tai ir slenku, kad posūkio nepralėkčiau. Išlenda iš kažkur policininkas, sustabdo ir sako: "Taisykles pažeidėt - per greitai važiavot". Kaip tai? O pasirodo, buvo ženklas - toks "nuosavas", kišeninis, griovyje padėtas. Greitis apribotas iki 20 km/h. Baudos paprašė. Sumokėjau penkis dolerius, tai paskui gero kelio palinkėjo ir pasakė, kad toliau bus dar vienas toks su "nuosavu" ženklu.

Kokio automobilio kelionėms norėtumėte?

Su savo "Citroen XM" tik po Suomiją ir Vokietiją važinėjau. Anksčiau turėjau nisaną. Išlepinta mašina tas "citramonas", Suomijoj ir parodė savo kaprizus, bet Vokietijoj - nieko. Vien faktas, kad apie sitroenus tiek kalbama ir Klaipėdoje yra jų klubas, rodo, jog šis automobilis išskirtinis.

Automobilis apskritai yra įdomus dalykas. Net galima sakyti - pasakyk, koks tavo automobilis, ir aš pasakysiu, kas tu. O kelionėms bet kokia man tiktų, kad tik didesnė būtų. Jos stabilesnės. Esu visokių mašinų turėjęs. Su mažyte kai lenki "fūrą", tai net mėtyti ima kaip skiedrelę nuo oro srovių.

Man sitroenas gražus. O ką, garsi firma, laimi ralius. Išlaikyti, be kalbų, tokią mašiną yra brangu. Moku pats tik ratą pakeisti - per 33 vairavimo metus neištobulėjau, nes, matyt, neturiu pašaukimo.

Dauguma vairuotojų tiesiog myli savo mašinas, nes jos visos yra geros. Vis dėlto galvoju, kad ir vėliau norėčiau sitroeno. Nelabai vagia, nelabai daužo dėl dalių.

Prisipažinote, kad kai kas sako, jog vairuojate kaip senukas.

Turbūt todėl, kad niekur neskubu. Bet užtat per 33 metus - nė vienos avarijos. Mane vairuoti mokė tėtis, kai tik pradėjau siekti pedalus. Pamokymus atsimenu iki šiol. Gal jie man ir padeda. Ralistu reikia gimti. Jiems reikalingų savybių turi retas žmogus, bet visi lietuvaičiai kažkodėl įsivaizduoja, kad gali jais būti. Mane mokė, ir aš mokau, kad reikia ne išsisukti iš avarinių situacijų, o į jas nepatekti.

Matosi, kai vairuotojas nervingas, tai jau geriau duoti tokiam kelią. Be to, tėvas sakė niekados nelenkti traktoriaus, jeigu jis rodo dešinįjį posūkį. Dažnai būna, kad jie gal išgėrę, ar kas, rodo dešinįjį, suka į kairę. Pats vienąsyk taip vos nepakliuvau, o mano vienas draugas ir papuolė.

Giedrė NORVILAITĖ