Vairuotojų duomenų apsauga tampa vis rimtesne problema

Štai "Volkswagen" vadovai pasiryžo iš kompanijos "Google" išsireikalauti, kad ši, kurdama automobiliams skirtą operacinę sistemą, apribotų arba visai atsisakytų asmens duomenų rinkimo.

"Mes siekiame naudotis "Google" technologijomis, tačiau sykiu norime būti savų automobilių šeimininkais. O konfliktas galimas dėl to, kad asmens duomenys bus prieinami trečiosioms šalims", - pareiškė "Volkswagen" vykdomasis direktorius Martinas Vinterkornas (Martin Winterkorn).

"Volkswagen" viena iš pirmųjų sudarė sutartį su "Google" dėl specialiai sukurtos operacinės sistemos "Auto" naudojimo. Ją naudoti žada ir kiti automobilių gamintojai, susivieniję į "Android" platformą automobiliuose populiarinantį Atvirą automobilių aljansą (OAA, arba "Open Automotive Alliance").

Be "Volkswagen" ir jo antrinių kompanijų ("Audi", "Bentley", SEAT, "Škoda"), aljansui priklauso "FIAT Chrysler" su "Alfa Romeo" ir "Maserati", "Ford", "Hyundai", "Honda" su "Acura", "Kia", "Mitsubishi", "Nissan" su "Infiniti", "Renault", "Subaru", "Suzuki" bei "Volvo".

Dar kiti automobilių pramonės koncernai pasirinko kitas operacines sistemas - "Apple" sukurtą "CarPlay" ar "Microsoft" kūrinį "Windows", o kai kurie gamintojai žada rinktis dvi iš minėtų trijų arba naudoti visas tris.

Mersedesus gaminanti milžinė "Daimler" linktų "Google Android Auto" sistemos pusėn, tačiau tam, pasak koncerno vadovo Dyterio Zetčės (Dieter Zetsche), trukdo technologijų kūrėjų požiūris į duomenų rinkimą.

"Sveikintina, kad automobilių kompanijos domisi duomenų rinkimo ir saugojimo būdais", - "Volkswagen" pareiškimą palaikė jis.

Be atskirų veiksmų saugant duomenų apie klientus privatumą, gamintojai imasi ir bendrų iniciatyvų, lyg pareikšdami būsimiems automobilių pirkėjams: "Jūsų duomenų saugumas - mūsų reikalas."

Štai koncernai BMW, "Chrysler", "Ford", "General Motors", "Honda", "Hyundai-Kia", "Daimler", "Nissan", "Toyota" ir "Volkswagen", priklausantys bent vienai iš dviejų organizacijų - Automobilių gamintojų aljansui ("Alliance of Automobile Manufacturers") arba Globalių automobilių gamintojų asociacijai ("Association of Global Automakers") susitarė dėl bendrų vartotojų duomenų laikymo ir privatumo saugojimo principų.

Gamintojai įsipareigojo automobilių savininkus, prieš šiems perkant naują modelį, supažindinti su visais duomenų tipais, kurie bus įrašinėjami mašinose, ir su šių duomenų naudojimo bei dalinimosi galimybėmis.

Šie duomenys - tai ir vadinamoji geolokacinė informacija apie automobilio buvimo vietą, ir biometrinės žinios apie vairuotoją, ir elgesio prie vairo detalės.

Kompanijos sutarė, kad prašys vairuotojo leidimo naudotis visais tais asmeniniais duomenimis rinkodaros tikslais - pavyzdžiui, jam siųsti reklamines žinutes remiantis informacija apie automobilio aplankytas vietas arba įprastą vairuotojo elgesį.

Kartu gamintojai pasižadėjo neatskleisti draudikams informacijos apie vairuotojo elgesį. Valstybinėms institucijoms visa informacija būtų suteikiama tik tuo atveju, jei to pareikalautų teismas arba iškiltų ginčai dėl automobilio garantijos.

Toks susitarimas - unikalus automobilių pramonės istorijoje, mat iki šiol nebuvo bendrų principų, kaip naudoti ir saugoti duomenis, įrašinėjamus automobilio kompiuteriuose. Kiekvienoje kompanijoje tos taisyklės buvo skirtingos.

Šiaip ar taip, automobilių gamintojų galimybes atskleidė "Ford" viceprezidentas pardavimui ir rinkodarai Džimas Ferlis (Jim Farley).

"Mes žinome kiekvieną (vairuotoją. - Autor. past.), kuris nusižengia įstatymui, mes žinome, kada jūs tą darote. Jūsų automobilyje mes turime GPS, tad mes žinome, ką jūs darote. Tik tų duomenų mes niekam neteikiame", - taip dar anksčiau šiais metais pareiškė jis. Tiesa, vėliau išplatino pranešimą, esą pamelavo, ką apie vartotojus žino "Ford". Bet kas gali paneigti, kad...

Kol kas neaišku, kokia susiklostys teismų praktika asmens duomenų rinkimo automobilių kompiuteriuose klausimu. Žinia, šiemet gegužę Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sukūrė tam tikrą precedentą palaikydamas Ispanijos piliečio Marijo Kostechos Gonsaleso (Mario Costeja Gonzalez) skundą prieš "Google Search" dėl duomenų apie jį pašalinimo iš paieškos sistemos.

Remiantis "Google" informacija, per paskutinius penkerius metus valstybinių institucijų kreipimųsi į šią kompaniją dėl vartotojų duomenų išdavimo skaičius išaugo 150 proc. Per pirmąjį 2014-ųjų pusmetį "Google" sulaukė beveik 32 tūkst. tokių prašymų, 65 proc. atvejų jie buvo patenkinti.