Valdžią galvoti priverčia tik mirtys

Valdžią galvoti priverčia tik mirtys

Priemones, kuriomis perėjas vėl norima paversti saugiausia pėstiesiems vieta gatvėje, eismo specialistai atvirai vadina dar viena niekam nereikalinga valdžios kvailyste. Kasdien jomis važinėjantys profesionalai neabejoja, kad dėl perėjose įvykstančių avarijų visus šunis kariant tik ant vairuotojų, situacija nepasikeis. Tam būtinas pačių pėsčiųjų noras saugoti savo sveikatą ir gyvybę.

Europos Sąjungos šalyse pėsčiųjų žūtys vidutiniškai sudaro apie 20 procentų visų žuvusiųjų eismo įvykiuose. Šiais metais (iki vakar dienos) Lietuvoje avarijose žuvo 38 pėstieji (34,6 proc. visų žuvusiųjų keliuose). Vienuolika jų partrenkta pėsčiųjų perėjose. Užvakar mirtinai sužaloti du pėstieji. 16-metis paauglys į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją staiga įžengė iš dešinės pusės. Per septynis mėnesius žuvo ir 6 dviratininkai.

Prireikė daugiau nei pusmečio ir beveik pusšimčio gyvybių, kol Susisiekimo ministerija atkreipė dėmesį į labiausiai pažeidžiamus eismo dalyvius - pėsčiuosius ir dviratininkus. Susirūpinus pastarųjų saugumu, inicijuojami Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai.

Jei Vyriausybė pritartų, vairuotojai privalėtų nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje praleisti ne tik į ją įžengusį, kaip reikalaujama dabar, bet ir žengiantį arba prie važiuojamosios dalies krašto stovintį ir ketinantį įžengti pėsčiąjį. Tai neva turėtų juos įpareigoti anksčiau įvertinti situaciją ir priimti sprendimą praleisti pėsčiąjį.

Siūloma uždrausti įvažiuoti į pėsčiųjų perėją tol, kol pėstieji neišėjo iš užimamos eismo juostos. Šis pakeitimas panaikintų kai kurių vairuotojų įprotį paskubinti perėja einantį žmogų ir pravažiuoti pro pat jį, nesilaikant saugaus šoninio atstumo. Pėsčiajam kluptelėjus ar dėl kitų priežasčių stabtelėjus, nelaimė neišvengiama.

Atsakingiau privalėtų elgtis ir patys pėstieji. Prieš įžengdami į važiuojamąją kelio ar gatvės dalį ir einant ja, jie negalės naudotis telefonais ir atlikti kitus veiksmus, atitraukiančius dėmesį bei trukdančius įsitikinti, kad eiti saugu.

Dviratininkų saugumui turėtų pasitarnauti tai, kad juos apvažiuodami ar lenkdami motorinių transporto priemonių vairuotojai laikysis pakankamo šoninio atstumo. Ne mažiau kaip 1 metras, važiuojant iki 50 km/val. greičiu, ir ne mažiau, kaip 1,5 metro, jei važiuojama greičiau. Tačiau, tai tik KET rekomendacija, o ne reikalavimas.

Situaciją komentuoja vairavimo mokyklos vadovas, buvęs automobilių ralio sporto meistras Bronius Kazlauskas: 

- Eilinė valdžios kvailystė. O jei prie perėjos stovintis žmogus net nenori į ją žengti. Kasdien važinėjant gatvėmis dažnai pasitaiko, kai sustoji prie perėjos, prie kurios stovi pėstieji. O jie tik nusisuka ir toliau kalbasi. Ypač jaunimas. Geriau sugriežtintų tvarką, kad prie perėjos pėsčiasis privalėtų sustoti ir įsitikinti, jog saugu per ją eiti. O nebūtų kaip šventos karvės Indijoje, einantys per gatvę net nepasidairo į šalis. Pėstieji turi save saugoti ir taip pat laikytis KET. Žūtys perėjose įrodo, jog taip nėra. O juk KET aiškiai parašyta, jog priėjęs perėją pėsčiasis turi įsitikinti, ar saugu žengti į važiuojamąją dalį ir tik tada eiti. O ne iš karto eiti, bėgti ar važiuoti per ją dviračiu.

Pėsčiuosius save saugoti galime priversti tik didelėmis baudomis ir auklėjimu. O pastarąjį reikia pradėti dar vaikų darželiuose. Išeiti su vaikais prie gatvės ir konkrečiai parodyti, kaip per ją saugiai pereiti. Negalima dėl visko kaltinti tik vairuotojus. Tai gal netrukus jiems reikės važinėti tik tomis gatvėmis, kur nėra nereguliuojamų perėjų. Aišku, nuo vairuotojų atsakomybės visiškai nuimti irgi negalima. Bet, jei abejoji, ar galėsi pereiti gatvę saugiai, neik. Juk vairuotojas gali nespėti sustoti, nepastebėti. O gal jis SMS žinutę rašo, kaip dabar įprasta. Kalti ir vairuotojai, bet pėsčiasis turi pats saugoti savo sveikatą ir gyvybę.

O kas dėl dviratininkų, tai naujus pakeitimus dėl didesnio šoninio atstumo vertinčiau tik teigiamai. Jei reikia dviratininką apvažiuoti, pristabdyk ir praleisk iš priekio atvažiuojančias mašinas. Sulėtink greitį ir po to lenk. Tačiau patys dviratininkai nesisaugo taip pat, kaip ir pėstieji. Jiems KET negalioja. Važiuoja kaip nori, o iš kitų eismo dalyvių reikalauja didžiausios tolerancijos. Per pėsčiųjų perėją važiuoja ir tėvai, ir vaikai. Kai suaugusį vyrą pabandai sudrausminti ir paklausi, ko mokai savo vaiką, sulauki siūlymo nesikišti. Skaudu girdėti apie kelyje partrenktus mažuosius dviratininkus. Bet jais važiuoti galima tik nuo 14 metų ir nuo 12, jei išklausytas mokymo kursas. KET privalo laikytis visi. O jei niekaip kitaip negalima to išmokyti, reikia griežčiau bausti finansiškai.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder