Vasarinės padangos: sezonas prasidėjo

Tai - aktualu

Šiomis dienomis jau prasidėjo metuose du kartus vairuotojus apimanti padangų keitimo karštinė. Balandžio 1-ąją baigėsi Kelių eismo taisyklėse numatytas privalomas žieminių padangų naudojimas, todėl dabar skubama šias padangas pasikeisti į vasarines ar universalias.

Tiesa, šios taisyklės nenumato, kad vasarinių padangų naudojimas yra privalomas - ir po balandžio 1-osios vairuotojai gali važinėti automobiliais su žiemos sezonui skirtomis padangomis.

Tačiau saugaus eismo specialistai nepataria to daryti - padangų savybės keičiasi oro temperatūrai esant maždaug 5 laipsniams šilumos. Tai reiškia, kad esant tokiai ar aukštesnei temperatūrai, žieminės padangos praranda savo savybes, be to, ir dėvisi sparčiau - įšilus kelio dangai, minkšta žieminių padangų guma dyla itin greitai.

Todėl kai kurie vairuotojai, taupydami žiemines padangas, jas į vasarines pasikeitė dar kovo mėnesį. Tiesa, taip jie rizikavo gauti policijos baudą. Be to, avarijos atveju toks padangų pakeitimas jiems irgi būtų skaudžiai kainavęs, nes draudikai būtų atsisakę apmokėti žalą, padarytą vairuotojo, vasarines padangas naudojusio iki balandžio 1 d.

Dygliuotos - iki balandžio 10 d.

Kelių eismo taisyklės reglamentuoja ir dygliuotų padangų naudojimą - automobilius su tokia "avalyne" galima eksploatuoti iki balandžio 10 d.

Kovo 30 d. "Vakarų eksprese" rašėme, jog technines transporto priemonių apžiūras atliekančios uostamiesčio UAB "Transkona" specialistai automobilio apžiūros kortelėje pažymi trūkumą, jei vairuotojai mašinomis su dygliuotomis adangomis į techninės apžiūros centrus atvyks nuo balandžio 1 iki 10 dienos.

Paaiškėjo, jog ši informacija neatitinka tiesos. "Transkonos" darbuotojai sako, kad iki balandžio 10 d. į centrus atvažiavę vairuotojai, kurių automobiliuose yra sumontuotos dygliuotos padangos, gali jaustis drąsiai - tokių padangų naudojimas nėra pripažįstamas kaip trūkumas.

Tačiau po balandžio 10 d. mašinos su dygliuotomis padangomis jau "nepraeis" apžiūros.

Svarbūs techniniai reikalavimai

Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo taisyklės (KTPVTAAT) numato, kad vadinamuoju vasaros sezonu, t. y. nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d., keleivinių transporto priemonių, turinčių ne daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui, padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 1,6 mm.

Šis reikalavimas taikytinas ir transporto priemonems, skirtoms vežti krovinius, kurių bendroji masė ne daugiau kaip 3,5 t, bei priekaboms, kurių bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t.

Vis dėlto saugaus eismo specialistai bei padangų pardavėjai pataria padangas keisti tada, kai protektoriaus gylis sumažėja iki maždaug 3 mm. Taigi, prieš pasikeisdami žiemines padangas į anksčiau eksploatuotas vasarines, patikrinkite pastarųjų protektoriaus gylį. Jei jis nepakankamas, geriau ieškokite naujų padangų.

Protektoriaus gylis - ne vienintelis kriterijus, nusakantis padangų tinkamumą. KTPVTAAT numatyta, kad nesuporintų ratų padangos turi būti vienodos, t.y. vienodo konstrukcinio tipo, vienodų matmenų, vienodos paskirties, tos pačios keliamosios galios, vienodo leistino greičio bei vienodo protektoriaus rašto.

Leistinas greitis - dar vienas svarbus parametras, renkantis padangą. Tiesa, daugumos dabar parduodamų naujų padangų leistinas maksimalus greitis nebūna mažesnis nei 190 kilometrų per valandą, tačiau, renkantis padangą, patartina į tai atkreipti dėmesį.

Kryptis, vieta ir slėgis

Montuojant padangas būtina atsižvelgti ir į jų kryptį. Tai, žinoma, servisų darbuotojų rūpestis - jei montavimo darbus atliksite ne patys.

Jei pirkote naujas padangas arba naujus ratlankius, nuvažiavus 600-1 000 kilometrų patartina vėl apsilankyti servise. Pardavėjai sako, kad po maždaug tiek kilometrų padanga ir ratlankis "atranda" vienas kitą, prisitaiko, todėl ratą būtina iš naujo subalansuoti.

Maždaug kas 10 000 kilometrų padangas galima apkeisti vietomis - tos pačios pusės priekinę su galine. Priekinės padangos (priekiniais ratais varomų automobilių) nusidėvi greičiau.

Žinoma, svarbu visą laiką padangose palaikyti ir vienodą oro slėgį (2-2,2 bar). Beje, kai kurios uostamiesčio firmos jau siūlo naujovę - padangų užpildymą azoto dujomis. Šių dujų molekulės yra stambesnės už oro, todėl "pabėgti" iš padangos joms yra sunkiau. Pripildžius padangas azoto dujomis, nuolat nereikės rūpintis slėgiu jose. Šių dujų injekcijos į vieną ratą kaina - 5 litai.

Geresnės - brangesnės

Žinoma, galima pirkti ne tik naujas padangas, bet ir senas. Jomis prekiaujama ir turgavietėse, ir pas restauruotų bei naudotų padangų pardavėjus. Tačiau naudojant tokius, jau "panešiotus" automobilių "batus", galimos įvairios pasekmės - gamintojai už senienas neatsako. Be to, specialistai nerekomenduoja šiuolaikiniuose automobiliuose montuoti senesnes nei 5 metai padangas, net jei jos naujos, nenaudotos.

Pagal kainas visos padangos, tarp jų - ir vasarinės, yra grupuojamos į tris lygius - pigiausiąjį (lenkiškos, korėjietiškos, rusiškos, kurių dėl prastos kokybės daugelis specialistų naudoti nepataria), vidutinįjį (normalios gerų firmų padangos) ir aukščiausiąjį, į kurį įeina garsiųjų firmų, pavyzdžiui, "Michelin", "Good Year" ar "Bridgestone" produkcija.

Pigiausios padangos kainuoja nuo 75-80 litų. Už vidutinės klasės vasarines padangas teks mokėti 150-300 litų. Brangiausios padangos gali kainuoti ir per tūkstantų litų.

Kristijonas BAUKYS