Keistas viduramžių artefaktas: Lenkijoje aptiktas neįprastas piligrimo ženklas

Apie tai pranešė Liublino miesto savivaldybės istorinių paminklų prižiūrėtojas.

Artefaktas yra nedidelė ažūrinė plokštelė arba pakabukas, nulietas iš švino ir alavo lydinio, apvalios formos, 2,8 cm skersmens ir apie 1 mm storio.

Tokie ženklai tarnavo kaip savotiški talismanai, kurie nešė sėkmę jų savininkui kelionėse ir saugojo jį nuo visokio „blogio“, užpuolimų, vagysčių, ligų ir kitų negandų.

Piligrimų ženklai taip pat buvo būdas išsiskirti ir parodyti kelionės tikslą.

Tokie ženklai archeologams buvo žinomi ir anksčiau, nors jų rasta labai nedaug.

Tačiau vaizdas ant šio artefakto yra unikalus ir nustebino tyrėjus. Ažūriniame ženklo apskritime pavaizduota mitinė būtybė - drakonas arba baziliskas.

Archeologijos ir istorijos muziejaus Stargarde kolekcijoje saugomi 6 ženklai, kurie buvo aptikti atliekant archeologinius tyrimus šiame mieste.

Pavieniai tokių ženklų radiniai užfiksuoti Poznanėje, Žarnuve ir Strzelini.

Piligrimų arba piligrimų ženklų istorija Vakarų Europoje siekia ankstyvuosius viduramžius.

Juos naudojo keliautojai į šventas vietas ir jie buvo labai populiarūs XII-XVI a.

Piligrimų ženklai buvo įvairių formų ir kontūrų - apvalūs, keturkampiai, kryžiaus, kriauklės, žiedo, skydo formos.

Juose buvo vaizduojamos šventųjų, riterių figūros, galvos ir biustai, taip pat zoomorfinės figūros (paukščiai ar gyvūnai). Seniausi piligrimų ženkleliai siejami su Švento Jokūbo keliu, yra moliuskų kriauklių formos ir datuojami XI amžiumi.

Archeologai pažymi, kad panašius ženkliukus viduramžiais nešiojo krikščionių piligrimai, norėdami pažymėti, kurias šventas vietas jie aplankė.

Bazilisko simbolio reikšmė nežinoma, tačiau atvaizdas primena mitologinę būtybę Zilantą, kuris yra Kazanės miesto, esančio už daugiau kaip 1700 km nuo Liublino, simbolis.

Šis artefaktas gali atverti naują požiūrį į ryšius tarp viduramžių Eurazijos regionų, mano mokslininkai.