Verkia pramonė, krizės valgoma (II)

2008-11-24 12:00

Tai, ką kelios kartos amerikiečių kūrė šimtą metų, gali subyrėti per artimiausią pusmetį. Pirmasis visuotinės ekonominės krizės dalgio nukirstas gali kristi "General Motors" koncernas, jau perspėjęs visą šalį apie galimus savo mirties padarinius. Reikalai žemyn eina ir Europoje.

Pranešimai iš automobilių gamybos koncernų bei pardavimo rinkų pastaruoju metu primena fronto įvykių suvestines: kritę pardavimai, dienos šviesos niekada neišvysiantys nauji modeliai, atleisti darbuotojai ir konservuojamos gamybos linijos.

Spalį, palyginti su tuo pačiu 2007-ųjų mėnesiu, Europoje naujų automobilių pardavimai sumažėjo 14,5 proc. Daugiau modelių nei anksčiau pardavė tik vienas gamintojas - "Jaguar" (augimas - 19,2 proc.), pirkėjams įsiūlęs 2 568 automobilius.

Iš viso spalį Europoje parduotas 1 mln. 134 tūkst. 31 automobilis, nuo metų pradžios šis skaičius siekia 12 mln. 852 tūkst. 387. Per dešimt šių metų mėnesių, palyginti su pernai, pardavimai Senajame žemyne sumenko - ir Vakarų, ir Rytų Europoje - 5,4 proc.

Vis dėlto Europos gamintojai yra geresnėje padėtyje nei trys JAV milžinai - "General Motors" (GM), "Ford" ir "Chrysler". Jungtinėse Valstijose jų pardavimai praėjusį spalį, palyginti su praėjusių metų spaliu, krito atitinkamai 45, 30 ir 35 proc.

Šiuos skaičius geriausiai apibūdino "Nissan-Renault" aljanso vadovas Carlos Ghosnas: "Pripažįstame, kad 2009-ieji bus sunkiausi metai mūsų pramonei ir visai ekonomikai per pastarųjų 50 metų".

NET ir jankiai suprato, kad, vieno rusų žurnalisto žodžiais, važinėjimas kurą be saiko srebiančiais monstrais, tokiais, kaip "GMC Yukon", yra tolygu zuikio vaikymuisi tanku "Abrams". O NBA krepšininkų yra per mažai, kad GM užsitikrintų didelius tokių automobilių pardavimus

Atleidimai - kasdienybė

"GM Europe" pranešė mažinanti gamybos planus 40-čia tūkstančių modelių, ir dviem savaitėms stabdo "Opel Astra" bei "Zafira" modelių gamybą Gliviče (Lenkija), gruodžio 22-ąją "GM Daewoo" dešimčiai dienų uždarys tris gamyklas Pietų Korėjoje, BMW nuo gruodžio 8-osios mėnesiui uždaro gamyklą Regensburge (Vokietija), "Fiat" 50 dienų stabdo gamybą dviejose gamyklose Ispanijoje.

Nuo automobilių pardavimo mažėjimo irgi kenčianti "Toyota" gruodį dviem dienoms sustabdys gamybą visose Šiaurės Amerikoje esančiose savo gamyklose, viena pamaina vietoje dviejų liks "Mercedes-Benz" gamykloje Alabamoje (JAV), gaminančioje M ir GLK klasių visureigius.

Laikini konvejerių sustabdymai - vienas švelniausių sprendimų. Kur kas skaudesnis yra atleisti darbuotojus, tačiau tą padaryti jau nusprendė "Volvo", likviduojanti 1 000 darbo vietų Švedijoje ir JAV. Pirmiausia bus atleisti sunkvežimių variklius gaminančio padalinio "Volvo Powertrain" darbuotojai.

GM paskelbė apie papildomą 1,9 tūkst. gamyklų Šiaurės Amerikoje darbuotojų atleidimą. Savaitę prieš tai pranešta, jog bus atleista 3,6 tūkst. žmonių.

"Mazda" paskelbė kitą mėnesį sumažinsianti 500 darbo vietų vienoje iš savo gamyklų dėl kritusių gamybos apimčių. Iki tol kompanija atleis 800 žmonių kitoje gamykloje.

Sunkvežimių gamintoja "Isuzu" paskelbė iki metų pabaigos atleisianti 1,4 tūkst. darbininkų.

ATLEIDIMAS iš darbo gamintojams tapo vienu pagrindinių problemos sprendimo būdu. Tačiau ar tai išgelbės juos nuo bankroto?

Nebebus modelių

"GM Europe" vadovas Carlas Peteris Forsteris pareiškė, jog GM gamyklų Europoje uždarymo klausimas būtų svarstomas tik tuo atveju, jei "Žemė nustotų suktis, nukristų meteoritas ir planeta dešimčiai metų paskęstų tamsoje".

Tačiau jo išvardintos sąlygos gali pasipildyti kur kas realistiškesnėmis. Trys stambiausi Europoje kreditų draudikai - "Euler Hermes", "Atradius" ir "Coface" atsisako drausti GM ir "Ford" tiekėjų kreditus.

Negavę draudimo, tiekėjai galės arba dirbti be jo - kas mažai tikėtina, arba nutrauks dalių tiekimą minėtų koncernų įmonėms Europoje, arba pareikalaus išankstinio 100 proc. apmokėjimo. Iš kur pinigų paims, pavyzdžiui, GM, šiemet jau patyrusi apie 21 mlrd. dolerių nuostolių ir galinti bankrutuoti dar iki Naujųjų, pasakyti beveik neįmanoma.

Tad gamintojai taupyti imasi visose įmanomose srityse. Štai "Ferrari", "Land Rover", "Rolls-Royce" bei "Suzuki" jau pranešė nedalyvausiantys viename prestižiškiausių pasaulio autosalonų - tarptautinėje Detroito automobilių parodoje ateinantį sausį.

O GM priėmė nelengvą sprendimą palaidoti naujas visureigių "Cadillac Escalade", "GMC Yukon" ir "Chevrolet Suburban" kartas. Taip tikimasi sutaupyti 2 mlrd. dolerių.

Kitų modelių premjeros atidedamos - pavyzdžiui, vėliau pasirodys net viena svarbiausių "Chevrolet" vilčių - JAV ir Europos rinkoms skirtas "Cruze" modelis. Geresniems laikams - jei jie ateis - nukeliami "Chevrolet Camaro Convertible", sedano "Buick LaCrosse" ir "Cadillac CTS Coupe" debiutai.

"Chrysler" atidėjo "Dodge Challenger" premjerą. O štai "Ford" vadovas Alanas Mullaly užtikrino, jog visi suplanuoti modeliai pasirodys laiku, mat koncernas taupys kitaip - mažindamas reklamos biudžetus, algas darbuotojams ir premijas vadovams. Matyt, "Ford" supranta, kad naujų modelių stabdymas yra lazda su dviem galais - sutaupysi, tačiau paskui rizikuoji prarasti klientų susidomėjimą.

Tampa politika

Tačiau vienas veiksmas yra priimtinas visiems trims JAV milžinams - ėjimas su ištiesta ranka pas šalies valdžią. "Big 3" - taip vadinama ši trijulė - valstybės prašo 25 mlrd. dolerių iki šių metų pabaigos, mat visiškai nebeturi grynųjų pinigų.

Teoriškai šis prašymas neturi teisinio pagrindo - esą gamintojai negali pretenduoti į 700 mlrd. dolerių, skirtų gelbėti JAV kompanijoms, "gabalėlį", mat šie pinigai gali būti suteikti tik finansų institucijoms.

Tad kongresui ir prezidento administracijai tektų iš pradžių pakeisti įstatymus. Kol to nepadaryta, vyksta politiniai demokratų ir respublikonų žaidimai.

Demokratai nori, kad minėtos lėšos būtų paimtos iš minėtojo 700 mlrd. dolerių vertės JAV ekonomikos gelbėjimo plano. Tuo tarpu Baltieji rūmai ir respublikonai mano, kad pinigai turi būti paimti iš lėšų, skirtų efektyviau degalus naudojančių automobilių gamybai.

Demokratų daugumos lyderis Harry Reidas kritikuoja iždo sekretorių Henry Paulsoną, kad šis nenori automobilių gamintojams skirti lėšų iš plano. "Pakaktų vieno parašo ir problema būtų išspręsta", - sakė jis.

Senatorius demokratas Chrisas Doddas, vadovaujantis JAV Senato bankų komitetui, pripažino nežinantis nė vieno respublikono senate, kuris pritartų tokiai minčiai.

Ir iš tiesų - dvi figūros, turinčios didžiausią įtaką reikiamo sprendimo priėmimui - respublikonai Richardas Shelby ir Spenceris Bachus - pareiškė nematą reikalo remti "Didįjį trejetą", kurio krizė "nėra dabartinės JAV ekonomikos rezultatas, o atvirkščiai - taip gamybos struktūrų nesugebėjimo konkuruoti ir tvarkyti darbo santykius rezultatas".

Prieš pagalbą yra ir respublikonų vadovas Kongreso atstovų rūmuose Johnas Boneris.

"Švaistyti milijardus dolerių neturint problemų reformavimo garantijų būtų nesąžininga mokesčių mokėtojų atžvilgiu.

Baltieji rūmai pareiškė, kad lėšų automobilių gamintojams skyrimas iš bankų gelbėjimui skirto fondo nėra problemos sprendimas, ir paragino Kongresą pakeisti jau priimtą 25 mlrd. JAV dolerių vertės automobilių gamybos sektoriaus kreditavimo programą.

Ir nori remti, ir ne

Įdomu ir tai, kad prieš pagalbą JAV gamintojams protestuoja iš Alabamos, kurioje įsikūrusios Europos ir Azijos automobilių kompanijų gamyklos, kilę senatoriai.

Respublikono Jeffo Sessionso teigimu, "JAV gamintojų bankrotas nebus pasaulio pabaigoje, nes Alabamoje yra daug kitų kompanijų". Šioje valstijoje savo gamyklas turi "Daimler", "Honda" bei "Hyundai".

Tokios pačios nuomonės yra ir Pietų Karolinos (ten stovi BMW gamykla) bei Teksaso ("Toyota" gamykla) atstovai.

Aistros dėl galimos pagalbos Detroito trejetui kyla ir Senajame žemyne. Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso pareiškė, jog jei JAV valdžia parems savus gamintojus, Europos Sąjunga (ES) kreipsis į Pasaulinę prekybos organizaciją ir prašys pripažinti Vašingtono veiksmus neteisėtais, nes jie kvepia savų gamintojų protekcija.

Savo ruožtu valdžios pagalbos prašyti imasi ir Europos gamintojai GM priklausanti kompanija "Opel" jau paprašė Vokietijos vyriausybės finansinės injekcijos. "Opel" atsidūrė sudėtingoje padėtyje dėl to, kad GM neskuba grąžinti jai 2 mlrd. eurų skolos.

Tačiau ir šios šalies valdžia, sekdama Baltųjų rūmų pavyzdžiu, iškart nepuolė atverti valstybės piniginės. Finansų ministras Peeras Steinbruckas prasitarė bijantis, jog teigiamo "Opel" sprendimo atveju automobilių gamintojų pėdomis paseks ir kitų sektorių atstovai.

Kiek anksčiau Vokietijos ir Prancūzijos finansų ministerijos pareiškė galinčios automobilių gamintojams suteikti 720 mlrd. eurų kreditų už nedideles palūkanas.

Galų gale Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad federalinė valdžia sutinka laiduoti už 1 mlrd. eurų paskolą kompanijai "Opel". Tiesa, kanclerė išreiškė norą sukurti tokią pagalbos kompanijai suteikimo schemą, kad skirtos lėšos liktų Vokietijoje, o ne nutekėtų į JAV.

Sprendimą dėl paramos "Opel" Vokietijos vyriausybė ketina priimti iki Kalėdų.

EK konkurencijos komisarė Neelie Kroes nėra patenkinta gamintojų prašymais. Europos automobilių gamintojams nereikėtų tikėtis tokios pačios paramos, kurios sulaukė finansų sektorius, ir šalių vyriausybės neturėtų taikyti nesąžiningų nuolaidų automobilių gamybos kompanijoms, pareiškė ji.

"Negalima automobilių gamybos pramonės lyginti su finansų sektoriumi. Jei finansų sistema nebeveikia, jai galas. Mes tiesiog nusprendėme skirti lėšų "palaikyti kraujotaką", - sakė komisarė, žurnalistams aiškindama, kodėl Europos bankams buvo skirta milijardinė parama.

N. Krus pabrėžė, kad kiti ekonomikos sektoriai taip pat kenčia nuo recesijos, ir antimonopolinių įstatymų niekas dar neatšaukė.

Europos automobilių gamintojai valdžios paprašė 40 mlrd. eurų paramos, kad jie galėtų išgyventi ekonomikos nuosmukį. EK savo sprendimą šiuo klausimu ketina paskelbti lapkričio 26 d.

Pardavimų kritimas Europoje (2008 m. spalis)