Vežėjų dvikovoms galo nematyti

Nors maršrutininkai sako nesitikintys, jog sumažėjęs skirtumas tarp popierinio autobuso bilieto ir važiavimo maršrutiniu taksi kainos paskatins daugiau keleivių rinktis mažesniuosius viešojo transporto sistemos dalyvius, didžiaisiais autobusais keleivius vežančių bendrovių vadovai teigia, jog toks sprendimas yra diskriminacinis. O į bendro bilieto sistemą, kuri garantuotų stabilias pajamas, nepriklausančias nuo keleivių skaičiaus ir galbūt panaikinsiančias ilgametę konkurenciją bei priešpriešą tarp šių dviejų rinkos dalyvių, nori ne visi maršrutinių taksi vežėjai.

Pozicijos skiriasi

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad nepaisant pačių maršrutinių taksi vežėjų 2003-iaisiais pasiekto neskundžiamo Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, jog kelionių autobusu bei maršrutiniu taksi kainos turi būti keliamos proporcingai, miesto politikams dėl išaugusių vežėjų sąnaudų siūloma nuo 1,8 iki 2 Lt branginti tik popierinius (išskyrus už 2,4 Lt parduodamus autobuse) ir terminuotuosius didžiųjų autobusų bilietus.

"Mes šį kartą kaip bazę kainų didinimui imame elektroninį vienkartinį bilietą, kuris nebrangsta, tad teismo nurodytas proporcingumo principas nepažeidžiamas, o dėl kainų nustatymo metodikos teismas nepasisakė. Kol kas yra patvirtinta tik didžiųjų autobusų kainų nustatymo metodika. Maršrutiniams taksi ji dar rengiama, darbo grupė dar tariasi dėl jos principų. Galima skaičiuoti pagal oficialiai deklaruojamas sąnaudas arba pagal patvirtintus parametrus. Pastarosios sąnaudos tikrai būtų didesnės, nes jau yra atvejų, kai įmonės deklaruoja, jog metinės jų išlaidos darbo užmokesčiui siekia tik 2000-3000 litų. Visi supranta, kad tai neįmanoma", - teigia savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

Su jos argumentacija sutinka ir kol kas dar tik laikinai Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje pareigas einanti Daiva Kerekeš. Ji sakė neįžvelgianti, kad siūlomas sprendimo projektas prieštarautų teismo sprendimui.

Kad kainų didinti nereikia, tvirtina ir "Vakarų ekspreso" kalbinti maršrutinių taksi vežėjai.

"Jei mums padidintų kainą prievarta, būtų kapai. Iš esmės galėtume važinėti ir taikydami mažesnę kainą. O jei valdžia nori leisti tuščius autobusus ir taip nebeišeina, tai čia jos problema. Aišku, tas proporcingumo įtvirtinimas yra nenaudingas, tačiau jo paisyti reikėtų tik tada, kai yra poreikis abiem vežėjams kelti kainas. Nemanau, kad dėl to padaugės keleivių, nes su maršrutiniais taksi dažniausiai važinėja tik skubantys, o kas naudojosi terminuotaisiais bilietais, tas ir toliau jais naudosis", - teigia bendrovės "Devintoji banga" direktorius Jonas Kasperavičius.

Jam antrinantis įmonės "Aštuoniukė" direktorius Audrius Tvarijonavičius tvirtina, kad jau yra nusistovėjusios kategorijos žmonių, kurie važiuoja tik su vienu arba tik su kitu transportu, tad atsirasiantis neženklus skirtumas tarp kainų esą nieko nepakeis.

"Mes mirsime natūralia mirtimi, dabar yra tik išgyvenimas, tad nei kainos didinimas, nei mažinimas čia jau nieko nebepakeis. Jei būtų padidinta kaina, ji jau nepadengtų dėl to atsirasiančio keleivių srautų sumažėjimo. Paskutinis smūgis mums buvo PVM padidinimas nuo 5 iki 21 procento. Jei jį vėl imtųsi nors kiek sumažinti, gal ir būtų galima ką nors pagalvoti. Dabar mes konkuruojame nelygiomis sąlygomis: autobusai turi keleivių vežimo sutartis, ir jei patiria nuostolių arba didinamos bilietų kainos, arba prašoma dotacijų, o mūsų sutartys komercinės ir turime patys išgyventi", - pesimistiškai kalba 11-ąjį maršrutą aptarnaujančios individualios įmonės savininkas Vytautas Mėlinavičius.

"Kainos tikrai didinti nereikia, nes dar labiau sumažėtų važiuojančiųjų. Tik nesuprantama, kodėl vakarais vos ne kas penkias minutes leidžiama kursuoti didiesiems autobusams, kurie tuo metu veža tiek pat keleivių, kiek ir aš, nors sąnaudos jų yra kelis kartus didesnės. O jei šis verslas garantuotų normalų gyvenimą, tai nedirbčiau dar dviejų darbų - kartais ir keleivius po Lietuvą vežu pagal užsakomuosius reisus, ir kitą pamaininį darbą dar turiu", - sakė vienas smulkusis maršrutinio taksi vežėjas Petras, nenorėjęs viešinti savo pavardės. Jis prieš keletą metų iš vieno įmonės už 50 tūkst. litų įsigijo mikroautobusą kartu su leidimu.

"Manau, kad kainos turėtų kilti tolygiai. Kažkaip keistai atrodo, kad nei kuro kainos, nei kiti veiksniai nedaro maršrutiniams taksi įtakos ir jie nori vežti už tą pačią kainą. Kažkas iš fantastikos srities", - sako didžiųjų autobusų bendrovės "Gintarinis vairas" vadovas Raimondas Žeimys.

Bendrovės Klaipėdos autobusų parkas direktorė Jelizaveta Daugininkienė tvirtina, kad sprendimas nedidinti kainų mikroautobusams būtų protekcionistinis, pažeidžiantis didžiųjų vežėjų teises.

"Kai jiems reikėjo, tai buvo būtina paisyti proporcingumo principo. Kaip pagrindas imamas vienkartinis elektroninis bilietas, kuris sudaro tik apie procentą visos apyvartos. Tai irgi yra nesąžininga. Mokesčių inspekcijos duomenys apie patikrinimus akivaizdžiai parodo, ar vežant už tokią kainą verslas gali būti sąžiningas. Jei miesto valdžia pagaliau ryžtųsi išgyvendinti maršrutų dubliavimą, tai ir kainų galbūt nereikėtų didinti, nes keleivių būtų daugiau. Maršrutiniai taksi galėtų dirbti ten, kur nevažiuoja didieji autobusai", - teigia J. Daugininkienė.

Beribė laisvė baigėsi

Į uostamiesčio gatves maršrutiniai taksi pradėjo plūsti Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Pagrindas teikti tokias paslaugas buvo leidimai, kurios išdavinėjo savivaldybė, tačiau darė tai visiškai nereglamentuotai - gaudavo bene kiekvienas, kuris paprašydavo. Tuomet buvo įvairiausių kalbų apie atitinkamus mokesčius tam tikriems valdininkams.

"Vakarų ekspreso" duomenimis, dar ir dabar egzistuoja rinka, kurioje už tam tikrą mokestį galima nusipirkti teisę į tokį leidimą ir atitinkamą grafiką. Leidimą turinčiai įmonei, su kuria pasirašoma bendradarbiavimo sutartis, vėliau mokamas tik simbolinis mokestis.

Maršrutinių taksi aukso amžiaus metais mieste buvo išduota apie 700 leidimų. Miesto politikams, ypač prieš rinkimus imant demonstruoti meilę smulkiajam verslui, šie leidimai vis būdavo pratęsiami - tai penkeriems, tai dvejiems, tai pusantrų metų. Nepaisant to, šiuo metu liko tik 185 iki kitų metų rugsėjo galiojantys leidimų egzemplioriai, kurių kiekvienas suteikia teisę vežti keleivius vienu mikroautobusu.

Klaipėdos apskrities VMI Kontrolės departamento direktorės Gražinos Rimkienės teigimu, įgyvendinant projektą "Keleivių vežimas ir taksi" buvo patikrintos 53 taksi ir susisiekimo reguliariais miesto maršrutais paslaugas teikiančios įmonės. Aiškintasi, ar tinkamai apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis ir valstybinio socialinio draudimo įmokos, pelno mokestis, ar vykdoma prievolė registruotis PVM mokėtojais, ar nėra slepiamos gautos pajamos ir pan.

"Patikrinimų metu nustatyti 35 įvairūs pažeidimai - nuo apskaitos dokumentų neišdavimo bei pinigų kiekio neatitikimo, kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimų iki neapskaityto atlyginimo vokeliuose mokėjimo atvejų. Taip pat nustatyta nelegalių darbuotojų, darbo laiko apskaitos ir kitų pažeidimų. Už nustatytus pažeidimus įmonėms buvo taikyta administracinė atsakomybė, kai kuriais atvejais inicijuotas mokestinis patikrinimas. Sprendžiama dėl dviejų įmonių veiklos medžiagos perdavimo teisėsaugos institucijoms", - sakė G. Rimkienė.

Vienas iš inspektorių nustatytų pažeidimų pavyzdžių - maršrutinių taksi įmonė gautas pajamas įtraukė į apskaitą su neįregistruotu elektroniniu kasos aparatu.

"Kontroliuotų šio sektoriaus Klaipėdos apskrities įmonių birželio - rugsėjo mėnesių pardavimų pajamos, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo beveik 40 procentų. Jos padidėjo daugiau nei 400 tūkstančių litų. Atitinkamai lyginamuoju laikotarpiu išaugo ir mokėtini mokesčiai: pridėtinės vertės mokestis - 42 procentais, gyventojų pajamų mokestis - 17 procentų. Pastarojo mokesčio augimui įtakos turėjo ir tai, kad po kontrolės veiksmų įmonėse padaugėjo visu etatu dirbančių darbuotojų", - pasakojo Klaipėdos apskrities VMI Kontrolės departamento direktorė.

Vieni už, kiti - prieš

"Geriausia išeitis būtų integruoti maršrutinius taksi į bendrąją bilietų sistemą ir mokėti už nuvažiuotą kilometrų skaičių, kaip kad padaryta su naujais priemiestiniais 23 ir 24 maršrutais, nes autobusų ir maršrutinių taksi dubliavimas yra rakštis ir Klaipėdoje, ir Vilniuje", - mano 11-ąjį maršrutą aptarnaujantis V. Mėlinavičius.

Šią idėją palaiko ir "Aštuoniukė" direktorius A. Tvarijonavičius, tačiau jam nepatinka pernai siūlyta koncepcija kurti naujus maršrutus ir iškelti vežėjus iš pagrindinių gatvių.

"Svarbiausia, kad žmonės išlaikytų darbą, juk pirko mašinas, darė investicijas. O jei viskas būtų taip, kaip siūlė pernai, liktų tik kokie 5 procentai vežėjų", - teigė pokalbininkas.

Kategoriškai šiai idėjai besipriešinantis bendrovės "Devintoji banga" direktorius J. Kasperavičius tvirtina, kad tokia tvarka būtų nenaudinga ir vežėjams, ir keleiviams.

"Vienas dalykas, dabar žmonės įlipa ten, kur jiems patogu, o ne tik stotelėse. Turime kasos aparatus, spausdiname bilietėlius ir iškart gauname grynuosius, o tokiu atveju nežinia kada gausi atsiskaitymus", - tvirtina J. Kasperavičius.

Tuo metu pirmuosius į bendrą bilietų sistemą įjungtus priemiestinius maršrutus - 23 (Žaliasis Slėnis - Klaipėdos universitetinė ligoninė) ir 24 (Atgimimo aikštė - Karklė) - po laimėto konkurso jau beveik du mėnesius su maršrutiniais taksi aptarnaujančios bendrovės "Klasrida" direktorius Saulis Zakarauskas bendro bilieto sistema nesiskundžia.

"Viskas tvarkingai, jokių problemų. Tokie maršrutai garantuoja stabilias pajamas - nesvarbu, kiek važiuoja keleivių. "Klaipėdos keleivinis transportas" atsiskaito laiku", - teigė jis.

Ar pagaliau ryšis?

Prie pernai atidėtos koncepcijos integruoti maršrutinius taksi į elektroninio bilieto sistemą ir pirmą kartą istorijoje kiekvienam naujam maršrutui skelbti konkursą žadama grįžti kitąmet, nes rugsėjį dar kartą baigsis galioti maršrutinių taksi vežėjų leidimai.

"Viešajai įstaigai "Klaipėdos keleivinis transportas" yra nurodyta rengti planą, kaip bus elgiamasi toliau - arba bus skelbiami nauji reikalavimai, pavyzdžiui, mašinų ekologiškumui, ir su juos įvykdžiusiomis įmonėmis bus pratęsiamos sutartys, arba bus skelbiami nauji konkursai, kaip kad buvo padaryta su dviem naujais priemiestiniais. Tai tikrai nebus palikta paskutinei dienai", - tikina savivaldybės administracijos direktorė J. Simonavičiūtė.

"Klaipėdos keleivinio transporto" (KKT) direktorius Gintaras Neniškis teigia, kad ir įgyvendinus pernai politikų atidėtą koncepciją, maršrutiniai taksi rastų savo nišą.

"Tokia transporto rūšis reikalinga. Buvo planuota, kad jie iš Smiltelės-Lietuvininkų aikštės atkarpos persikeltų į Minijos gatvę, Šilutės plentą, naujus jungiamuosius maršrutus, pavyzdžiui, tarp Minijos ir Šilutės plento, intensyviai kursuotų šiaurinėje miesto dalyje. Jie taip pat galėtų vakarais pakeisti didžiuosius autobusus. Dabar piko metu pagrindinėse gatvėse maršrutiniai taksi daro daugiau žalos nei atneša naudos - užima įvažas į stoteles, stabdo autobusus, gaudydami keleivius kelia avarines situacijas.

Jei politikai pagaliau ryšis patvirtinti tokią pertvarką, kaip ir 23 bei 24 maršrutų atveju skelbtume konkursus, kuriuos laimėtų geriausią pasiūlymą pateikę vežėjai. Jie gautų stabilias pajamas, priklausančias nuo ridos, o keleiviai - vienodos kokybės transporto priemones, aiškius jų važiavimo grafikus, galimybę su tuo pačiu bilietu naudotis visu viešuoju transportu. Aišku, ko gero, po tokių konkursų darbo netektų dalis dabartinių vežėjų, bet tikrai ne 95 procentai, kaip kalba kai kurie jų. Vien naujiems priemiestiniams maršrutams Klaipėda-Šimkai ir Klaipėda-Jokūbavas, kurių konkursus bendradarbiaujant su Klaipėdos rajono savivaldybe jau artimiausiu metu ketiname skelbti, reikėtų skirti apie 5 procentus dabartinių vežėjų pajėgumų", - sako G. Neniškis.