Pasiūlymu bus leista naudoti suapvalintos formos kabinas ir įrengti aptakus priekabos gale. Šios priemonės labai pagerins transporto priemonių aerodinamines savybes, todėl per metus tipinio tolimojo susisiekimo sunkvežimio, kuriuo nuvažiuojama 100 000 km, degalams būtų išleidžiama apie 5 000 eurų mažiau. Tai atitinka išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą 7–10 proc. (arba 7,8 tonos CO2 mažiau iš to paties tolimojo susisiekimo sunkvežimio, kuriuo nuvažiuojama 100 000 km). Kartu pagerės ir vairuotojo regėjimo laukas, o tai padės išgelbėti 300–500 pažeidžiamų eismo dalyvių (pvz., pėsčiųjų ir dviratininkų) gyvybių per metus.
Už transportą atsakingas EK pirmininko pavaduotojas Siimas Kallasas sakė: "Plytos forma yra mažiausiai aptaki, kokią galite įsivaizduoti, todėl turime patobulinti mūsų keliais važinėjančių sunkvežimių formą. Dėl šių pokyčių kelių transportas taps švaresnis ir saugesnis. Dėl jų sumažės vežėjų išlaidos degalams, o Europos gamintojai galės imtis kurti ateities sunkvežimį – labiau tausojantį aplinką sunkvežimį pasaulinei rinkai."
Taisyklės, kuriomis nustatomos sunkiasvorių krovininių transporto priemonių specifikacijos, parengtos dar 1996 m. Dabar jas reikia atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į technologijų pažangą.
Pagrindiniai pasiūlymo pranašumai:
- Geresnės aplinkosauginės savybės. Maždaug 96 proc. ES transporto energijos poreikių patenkinama naudojant naftą ir jos produktus1. Sumažinti tolimojo krovinių vežimo keliais degalų sunaudojimą 7–10 proc. būtų labai naudinga ekonomikai ir aplinkai. Be to, pasiūlyme leidžiama papildoma masė specialiai siekiant suteikti galimybę naudoti sunkesnes baterijas, kurios būtinos naudojant alternatyviąsias varymo sistemas (hibridines, elektrines) sunkvežimiuose (daugiausia miesto) ir tolimojo susisiekimo autobusuose. Tačiau sunkvežimių krovumas nesikeis.
- Geresnė kelių eismo sauga. Dėl dabartinės "plytos formos" kabinos priekinės dalies eismo dalyviai susidūrimo metu gali būti sunkiau sužalojami. Dėl jos sumažėja ir vairuotojo šoninis regėjimo laukas. Sankryžose tai itin pavojinga dviratininkams ir pėstiesiems. Dėl apvalesnės formos padidėja regėjimo laukas ir sumažėja sunkaus sužalojimo pavojus susiduriant nedideliu greičiu (paprastai miesto aplinkoje).
- Nauda vežėjams. Dėl pagerintų transporto priemonių aerodinaminių savybių tipinio tolimojo susisiekimo sunkvežimio, kuriuo nuvažiuojama 100 000 km, degalams per metus bus išleidžiama apie 5 000 eurų mažiau.
- Verslo galimybė transporto priemonių gamintojams. Europos sunkiasvorių transporto priemonių gamintojai pirmauja rinkoje, o šių transporto priemonių gamybos sektorius yra vienas didžiausių investuotojų į mokslinius tyrimus ir plėtrą. Naujų aptakių kabinų ir galinių aptakų koncepcija gamintojams suteiks galimybę kurti naujus modelius, o tai skatins darbo vietų kūrimą ir Europos ekonomikos augimą.
- Nuoseklesnė kontrolė ir mažesnė žala keliams. Iki trečdalio tikrinamų transporto priemonių yra perkrautos – dėl to daroma žala keliams ir blogėja eismo sauga. Transporto priemonėse įrengus su skaitmeniniu tachografu susietas svėrimo sistemas, o pagrindiniuose keliuose – važiuojančių transporto priemonių svėrimo punktus, būtų galima užtikrinti nuoseklesnę kontrolę įvairiose šalyse. Apskaičiuota, kad sunkvežimių perkrovimas mokesčių mokėtojams dabar kasmet atsieina 950 mln. eurų.
- Įvairiarūšio transporto skatinimas. Sumažinus administracinę naštą, 45 pėdų konteinerius bus galima lengviau perduoti gabenti jūra, keliais ir geležinkeliais.
2012 m. birželį S. Kallasas pateikė gaires dėl sąlygų, kuriomis ilgesni sunkvežimiai galėtų kirsti sienas. Svarbiausia šiose gairėse tai, kad, laikantis subsidiarumo principo, sprendimą naudoti ilgesnes transporto priemones priima pačios valstybės narės, atsižvelgdamos į skirtingas vietos sąlygas.
Jokia valstybė narė neprivalo leisti naudoti ilgesnes transporto priemones, jeigu nemano, kad tai tikslinga. Tačiau gairėse nurodyta, kad leisti naudoti ilgesnes transporto priemones gali bendrą sieną turinčios valstybės narės, kuriose jau leidžiama naudoti tokias transporto priemones, jei tos transporto priemonės naudojamos tik susisiekimui tarp tų dviejų valstybių narių ir jei tai neturi didelio poveikio tarptautinei konkurencijai. Šios gairės dabar įtrauktos į persvarstytą direktyvą.
Kad šis pasiūlymas taptų teisės aktu, jį turi patvirtinti Europos Parlamentas ir valstybės narės. Galima tikėtis naujuosius sunkvežimius pamatyti keliuose iki 2018–2020 m.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą