Žuvusiųjų mažėja, bet sužeistųjų ir avarijų daugėja

2016 metais šalies keliuose žuvo 189 eismo dalyviai, arba 53 eismo dalyviais (21,9 proc.) mažiau nei 2015 m. Kruvinasis mūsų apskrities indėlis į šią statistiką buvo visai mažas - 13 žuvusiųjų, arba devyniais (net 40,9 proc.) mažiau nei 2015 m.

Daugiausiai žmonių - 6 - pernai Klaipėdos apskrityje žuvo Klaipėdos rajone (2015 m. - 5), pačiame uostamiestyje - 2 (kaip ir metais anksčiau). Smarkiai sumažėjo žuvusiųjų Kretingos rajone - nuo 6 užpernai iki 1 pernai, tačiau atitinkamai nuo 1 iki 3 padaugėjo Skuodo rajone.

O štai kalbant apie sužeistųjų skaičių, kaip ir apie bendrą įskaitinių avarijų skaičių, tendencija priešinga. 2016 m. Klaipėdos apskrityje įvyko 421 avarija, 2015 m. - 394. Panaši ir visos Lietuvos proporcija - 3 289 įskaitinės avarijos pernai ir 3 033 užpernai (Lietuvos automobilių kelių direkcijos, LAKD, duomenys).

Sužeistųjų taip pat daugėja - nuo 463 užpernai iki 522 pernai Klaipėdos apskrityje (6,8 proc.) ir nuo 3 594 užpernai iki 3 884 pernai (8,4 proc.) visoje šalyje.

Daugiausiai žmonių mūsų apskrityje praėjusiais metais sužalota Klaipėdos mieste - 227 (2015 m. - 261, arba 15 proc. daugiau). Čia įvyko ir daugiausiai įskaitinių avarijų - 231 (2015 m. - 200, arba 15,5 proc. daugiau).

Sužeistųjų pernai padaugėjo beveik visuose apskrities rajonuose, pvz., Klaipėdoje rajone - nuo 74 užpernai iki 105 pernai (41,9 proc. daugiau), sumažėjo tik Palangoje (2015 m. - 39, 2016 m. - 30) ir Neringoje (2015 m. - 7, 2016 m. - 3).

Pastaruosiuose dviejuose kurortuose pernai, palyginti su užpernai, mažiau būta ir įskaitinių eismo nelaimių: Palangoje jų sumažėjo 32,3 proc. (nuo 34 užpernai iki 23 pernai), Neringoje - 25 proc. (nuo 4 iki 3).

Labiausiai avarijų skaičius sumažėjo Skuodo rajone - 38,9 proc. (nuo 18 užpernai iki 11 pernai), tačiau 2015 m. čia sužalota 18 žmonių, o 2016 m. - 20. Panaši tendencija ir Kretingos rajone - pernai eismo įvykių čia būta keturiais mažiau (44 ir 41), tačiau sužalota vienu žmogumi daugiau (58 ir 57).

Klaipėdos rajone eismo įvykių per metus padaugėjo penktadaliu - nuo 65 iki 78.

Per metus nežymiai pakito neblaivių vairuotojų, sukėlusių avarijas, skaičius - nuo 25 užpernai iki 24 pernai. Daugiausiai jų būta Klaipėdos rajone - 7 (2015 m. - 5), taip pat Plungės rajone - 5 (2015 m. - 4) ir Klaipėdoje - 4 (2015 m. - 6).

Beje, šių, 2017-ųjų, pradžia neįkvepia - iki sausio 12 d. Lietuvos keliuose ir gatvėse jau įvyko 78 avarijos, arba net 59,2 proc. daugiau nei per atitinkamą 2016-ųjų laikotarpį (49), jose sužaloti 99 žmonės, arba net 70,7 proc. daugiau nei pernai (58), žuvo 4 žmonės (pernai - tiek pat).

Pernai šalies keliuose žuvo beveik 22 proc. mažiau žmonių nei 2015 metais, nors įvyko beveik 300 avarijų daugiau nei užpernai. Beje, 2014 metais buvo atvirkštinė tendencija - avarijų įvyko mažiau nei 2013 metais, tačiau žmonių žuvo daugiau. Kaip paaiškintumėte tokį, atrodytų, paradoksą - avarijų daugiau, o žuvo mažiau? - "Autosalonas" paklausė LAKD direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Miškinio.

Paradokso jokio nėra: pavyzdžiui, 2007 metais žuvusiųjų buvo 740. Klausimas, kas geriau - ar tiek žuvusiųjų, ar tik sužeisti? Pastarųjų metų tendencijos kaip tik parodo, kad viena iš saugaus eismo gerėjimo krypčių yra eismo įvykių padarinių lengvėjimas, t. y. vis mažiau avarijų baigiasi žūtimi. Tai susiję su kelių infrastruktūros tobulėjimu (kai kelio visuma lemia lengvesnius padarinius įvykus incidentui), saugesnių automobilių naudojimu, žmonių vairavimo įpročių kitimu (mažesnis leistino važiavimo greičio viršijimo procentas, didesnė atsakomybė renkantis saugesnes transporto priemones, dažnesnis saugos diržų naudojimas ir pan.).

Tobulinant kelių infrastruktūrą, ypač avaringose vietose įrengiamos tokios inžinerinės priemonės, kurios dirbtinai mažina transporto priemonių važiavimo greitį. Jei eismo dalyviai neviršija maksimaliai leistino greičio ir važiuoja saugiu greičiu, eismo įvykių ir nebūna, tačiau jei važiuojant didesniu greičiu įvyksta eismo įvykis, įdiegtos inžinerinės priemonės apsaugo nuo žūčių, tačiau eismo dalyviai mažiau ar daugiau būna sužaloti.

Kodėl, jūsų nuomone, avarijų daugėja, nors įvairios institucijos giriasi įdiegusios dar daugiau įvairių eismo saugumo priemonių - inžinerinių, policinių, švietėjiškų ir kitų?

Eismo įvykiai turi tam tikrą atsitiktinumo faktorių, todėl jų skaičius gali šiek tiek mažėti arba didėti. Tačiau jei palygintume penkerių ar dešimties metų laikotarpį, tendencija būtų tiek eismo įvykių, tiek sužeistųjų, tiek žuvusiųjų mažėjimas.

KOMENTARAS

"Prioritetai išliks panašūs"

Mindaugas DŽERMEIKA, Klaipėdos apskrities kelių policijos tarnybos viršininkas

Mūsų veiklos 2017 metais prioritetai išliks panašūs, pavyzdžiui, neblaivių vairuotojų kontrolė. Be to, reikia didesnį dėmesį skirti tam tikriems kelių ruožams, kreipsimės į vietos savivaldybes, įmonę "Klaipėdos regiono keliai" dėl apsauginių tvorelių įrengimo ir medžių pašalinimo posūkiuose bei vingiuose.

O patiems vairuotojams linkiu laikytis pačių svarbiausių eismo saugumo principų - saugaus greičio, saugios distancijos, segėti saugos diržus. Ir, aišku, tolerancijos visiems eismo dalyviams. Linkiu dalyvauti eisme taip, kad saugotų ne tik save, bet ir kitus.

INFORMACIJA

Pokyčiai per 10 metų

Lietuvos kelių policijos tarnybos teigimu, reikšmingiausias 2016-ųjų pokytis pastebimas vertinant eismo įvykius, kuriuose dalyvavo nepilnamečiai. Praėjusiais metais žuvo 89 proc. mažiau vaikų nei prieš 10 metų: tada eismo įvykiai nusinešė 65 vaikų gyvybes, pernai Lietuvos keliuose žuvo 7 nepilnamečiai (didesnė jų dalis buvo paaugliai keleiviai). Daugiau nei per pusę sumažėjo sužeistų pėsčiųjų vaikų skaičius, o visų eismo įvykiuose sužeistų nepilnamečių skirtumas didelis - sužeista 960 vaikų mažiau nei prieš 10 metų. Vidutiniškai tiek mokosi trijose mokyklose.

Dėl neblaivių vairuotojų kaltės eismo įvykiuose žuvusių žmonių skaičius nuo 2006-ųjų sumažėjo net 77 proc., dėl teisės vairuoti neturinčių neblaivių asmenų kaltės žuvo 150 žmonių mažiau.

Per dešimtmetį žuvo 71 proc. mažiau vairuotojų, mažiau nei per pusę sumažėjo žuvusių dviratininkų skaičius, tačiau žuvusiųjų motociklų vairuotojų skaičius beveik nepakito. Reikšmingai pakito žuvusių pėsčiųjų skaičius - per dešimtmetį išsaugota 171 pėsčiojo gyvybė, o tamsiuoju paros metu žuvusių skaičius sumažėjo dviem trečdaliais.