"Faktą, kad esame integruoto pasaulio dalis, aiškiausiai suvokiame per krizę, - sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. - Kai augame 8-10 procentų per metus, jaučiamės esą Baltijos tigrai ir sėkmę priskiriame sau. Bet pasaulis ir Europa keičiasi. Po iššūkių visuomet ateina laikas naujoms galimybėms, tad norisi, kad tai išeitų į naudą šalies įmonėms."
Euro zonos rūpesčiai
Anot SEB banko prezidento patarėjo, šiemet euro zonoje prognozuojama recesija, Rusijoje - lėtėjimas, o JAV - kukli plėtra.
"Euro zonos atžvilgiu prognozės yra blogiausios. Patikimiausia ir stipriausia šalis čia yra Vokietija, kas itin svarbu Lietuvai, kuriai ji yra viena svarbiausių eksporto partnerių", - teigė analitikas.
Centriniams bankams tenka amortizuoti krizę, tačiau nė vienas iš jų negali užkamšyti valstybių biudžetų deficito, - bankų veiksmai tegali "nupirkti" politikams laiko tvarkyti fiskalinę politiką.
Anot analitiko, keletui Europos valstybių įžengus į savaiminio spartėjimo zoną, kai skolos aptarnavimo išlaidos lemia biudžeto deficito didėjimą, reikia imtis ryžtingų priemonių skolos augimui stabilizuoti.
Pasak "Swedbank" vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, neatmestinas ir chaotiškas scenarijus, kurį gali sukelti išnykęs stipriųjų valstybių politikų ir jų rinkėjų noras solidarizuotis arba gelbėjamų valstybių tolerancija griežtoms taupymo priemonėms.
"Euro zonos žlugimas ir grįžimas prie nacionalinių valiutų būtų ne žingsnis atgal, o kritimas nuo vertikalios uolos į bedugnę. Jo pasekmės Europos Sąjungai būtų daug skaudesnės ir truktų ilgiau nei 2008 metais prasidėjusi pasaulinė finansų krizė. Tačiau tokio įvykio žalą Europos politikai, Europos centrinis bankas bei Tarptautinis valiutos fondas puikiai suvokia, todėl šio scenarijaus tikimybė yra itin maža ir siekia tik 5 procentus", - sako N. Mačiulis.
Lietuvoje stebuklų nežadama
G. Nausėda nelinkęs manyti, kad Lietuvą šiemet ištiks recesija. Pranašumą suteikia eksporto pobūdis: daugiausia eksportuojama į krizės mažiau paveiktas ES šalis bei Rusiją. Tačiau eksportas auga lėčiau nei importas.
Verslo ciklui jautrūs sektoriai, tokie kaip pernai augimą demonstravusi statyba bei pramonė, nepajėgs ilgai garantuoti sparčios BVP (bendrojo vidaus produkto) plėtros. Be to, analitiko teigimu, vertėtų atkreipti dėmesį į vertinimo pagrindą: statybos augimo rodikliai pernai buvo įspūdingi ne tik dėl ruošimosi Europos vyrų krepšinio čempionatui, bet ir todėl, kad ankstesniais metais sektorius buvo pasiekęs žemą dugną.
Banko "Swedbank" prognozėmis, BVP šiemet padidės 3,3 proc. - nors beveik dvigubai lėčiau nei pernai, tačiau sparčiausiai ES. Kaip ir pernai, pagrindiniai augimo veiksniai bus gyventojų vartojimas ir įmonių investicijos, augsiantys atitinkamai 3 ir 11 proc.
Tačiau stebuklų nežadama: anot G. Nausėdos, vis daugiau įmonių, užuot didinusios atlyginimus bent jau infliacijos mastu, šių ketinimų atsisako, o statybų ir paslaugų sektoriuose neatsisakoma ir darbo užmokesčio karpymo.
Tad prognozuojama, kad namų ūkiai šiemet didesnę nei pernai pajamų dalį skirs taupymui, o ne vartojimui. SEB banko prezidento patarėjas šiemetinę situaciją mažmeninės prekybos rinkoje apibūdina kaip "pirkėjo metus": prekybininkai turės griebtis išradingumo skatindami vartojimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą