2013 metų Klaipėdos uosto veiklos skaičiai teikia optimizmo
2013 metų Klaipėdos uosto veiklos skaičiai teikia optimizmo

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veikla 2013 metais valstybės biudžetą papildė daugiau kaip 375 milijonais litų. Investicijoms į uosto infrastruktūrą panaudota 50 kartų daugiau Europos Sąjungos (ES) lėšų nei 2011-aisiais. [CITATA] Per metus pastatyta ir rekonstruota beveik 3 kilometrai krantinių. Padarytų darbų dėka šiemet Klaipėdos uostas įžengs į naują erą.

Pernai į Klaipėdos uosto infrastruktūrą investuota didžiausia jo istorijoje pinigų suma - 301 milijonas litų be PVM. Investicijos triskart didesnės nei 2012-aisiais arba beveik tokios pat, kaip per visus trejus prieš tai buvusius metus. Per 2013-uosius buvo panaudota per 112 mln. Lt ES paramos, t. y. maždaug 4 kartus daugiau nei užpernai. Suremontuota apie 740 metrų krantinių, t. y. 7 kartus daugiau nei 2012-aisiais, nutiesta ir rekonstruota 6,8 km geležinkelio kelių - 3 kartus daugiau nei prieš tai buvusiais metais, pastatyta ir rekonstruota beveik 3 km krantinių, t. y. 4 kartus daugiau nei 2012-aisiais. Atliekant gilinimo darbus uoste iškasta daugiau kaip 6 mln. kubinių metrų grunto, 14 kartų daugiau nei 2012-aisiais.

Šiuo metu Uosto direkcija vykdo ir yra suplanavusi investicinių projektų už 1 milijardą 149 milijonus litų.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, be Uosto direkcijos investicijų uosto naudotojai mažai ką galėtų pasiekti, būtina partnerystė. "Per praėjusius metus mes įrodėme uosto naudotojams, kad esame ne vyresnysis brolis, o jų partneris. Dirbdami kartu mes pasiekėme trečio geriausio krovos rezultato uosto istorijoje - uosto naudotojai perkrovė 33,42 mln. tonų krovinių. Strigę uosto infrastruktūros darbai, krintantys AB "Klaipėdos nafta" krovos rezultatai, diskusijos tarp "Uralkalij" ir "Belkalij" turėjo įtakos krovos rezultatams, bet tikiuosi, kad šiemet taip nebus", - sakė A. Vaitkus.

Pastatyti unikalūs terminalai

Klaipėdos uosto centrinėje dalyje įrengtas vienas gražiausių, moderniausių ir didžiausių Baltijos jūros šalyse keleivių ir krovinių terminalų. Infrastruktūros sukūrimo darbai, kurie atlikti Uosto direkcijos užsakymu, baigti pernai. Planuojama šio terminalo atidarymo šventę surengti šiemet birželio 17 dieną.

2013-aisiais baigta LKAB "Klaipėdos Smeltė" konteinerių terminalo krantinių statyba. Uosto direkcijai su rangovais pavyko padaryti tai, ko anksčiau nebuvo įstengta padaryti per 4 metus. "Šiemet startuojant šios bendrovės konteinerių paskirstymo centrui Klaipėdos uostas įžengs į visiškai naują erą, taps ne fideriniu, o paskirstymo uostu, bus labiau žinomas pasauliniu mastu", - sakė A. Vaitkus. Tikimasi, kad konteinerių paskirstymo centro veikla įsibėgės jau šiemet balandį.

Naujas galimybes uostui atvėrė ir pastatytas naujas vadinamasis "Begos" pirsas. Technologiškai jis pritaikytas tiek eksportui, tiek ir importui, t. y. vienu metu galima vykdyti krovą abiem kryptimis. Prie vienos jo krantinės švartuojamas "Panamax" tipo laivas, o prie kitos - mažesni laivai, kurie išplukdo didžiuoju laivu atgabentą krovinį. "Jūrų krovinių kompanijos "Bega" terminalas unikalus. Kito tokio terminalo, turinčio tokias galimybes, man nepavyko rasti Baltijos jūros baseino uostuose. Toks terminalas finansiniu požiūriu Uosto direkcijai patrauklesnis, kadangi atplaukia daugiau laivų, jos pajamos dvigubėja", - sakė A. Vaitkus.

Išjudėjo ir kiti ilgam įstrigę projektai. Pavyzdžiui, dėl Baltijos prospekto trijų sankryžų rekonstrukcijos buvo diskutuojama 7 metus. Pernai pagaliau pradėta rekonstruoti pirmoji iš trijų - Baltijos pr. ir Minijos gatvės sankryža. Tikimasi, kad kitų metų birželį ar liepą ji bus baigta.

Beje, Uosto direkcija palaiko glaudžius ryšius su miesto vadovybe. Kasmet vidutiniškai miesto reikmėms direkcija skiria per 8 mln. Lt. A. Vaitkaus manymu, toks uosto ir miesto bendradarbiavimas yra būtinas. Pernai tam buvo skirti 5 mln. Lt, manoma, jog šiemet ši suma bus didesnė.

Vis dar reikia gylio

Šiemet bus stengiamasi sudaryti galimybes krovos kompanijoms pasinaudoti iki 14,5 m pagilinto laivybos kanalo galimybėmis, t. y. atitinkamą gylį pasiekti ir prie krovos krantinių. Jau nemažai projektų buvo įgyvendinta pernai, šiemet gilinimo prie krantinių darbai bus tęsiami.

Prie 8-9 krantinių, kuriomis naudojasi AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), jau galima priimti laivus išnaudojant 14,5 m gylį laivybos kanale, jų leistina maksimali grimzlė - 13,4 m. Prie 82-89 krantinių, kuriomis naudojasi LKAB "Klaipėdos Smeltė", taip pat leistina laivų grimzlė - 13,2 m. Prie šių krantinių kompanija gali priimti laivus konteinervežius, galinčius gabenti beveik 10 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Tokių laivų ilgis siekia iki 320 m. Didžiausio laivo, iki šiol buvusio prie "Smeltės" krantinių, ilgis buvo 224 m, jis gali gabenti 5,7 tūkst. TEU. Taigi šiemet "Smeltės" konteinerių terminalui atsiveria naujos galimybės.

Gilinimo darbai planuojami prie 69-70 krantinių, kuriomis naudojasi kompanija "Bega". Šiuo metu jau vykdomos viešųjų pirkimų procedūros. Taip pat yra parengtas 101-104 krantinių, kuriomis naudojasi UAB Birių krovinių terminalas, projektas. KLASCO pageidavimu, jau atlikti skaičiavimai dėl galimybės papildomai pagilinti iki 14,5 m ties 4-6 krantinėmis. Paaiškėjo, kad tik 4 krantinė reikalauja papildomų rekonstrukcijos darbų.

"Įgyvendinsime nemažai projektų, kad atliktas didysis darbas - laivybos kanalo gilinimas, baigtas pernai, - duotų tiesioginės naudos tiek uosto krovos kompanijoms, tiek Uosto direkcijai. Svarstoma ir kompanijų išreikšta pozicija/pasiūlymas siekti planuojamo 17 m gylio kanale. Vienas iš svarbių spręstinų klausimų - molų rekonstrukcija, pritaikant juos didesniam gyliui. Sprendžiama ir pietinės uosto dalies aktualija - jau yra parengta programa, kaip plėtoti šią uosto dalį. Taigi jau daug darbų padaryta, bet dar daug klausimų turime išspręsti", - sakė Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas.

"Labai daug darbų padaryta. Šiemet pradės veikti keleivių ir krovinių terminalas, pagreitį įgaus "Klaipėdos Smeltės" konteinerių paskirstymo centras, bus pastatytas ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Tų darbų rezultatus pamatysime po metų dvejų. Uosto direkcija pati krovinių nekrauna, tačiau privalo jai sukurti konkurencingas sąlygas", - teigė Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius-vyriausiasis finansininkas Martynas Armonaitis.

Šoko terapija

"Dėl to, kad atsiranda uosto kompanijų spontaniškų poreikių, nieko nekaltiname. Tai rodo, kad šiandieninėje konkurencinėje kovoje turime būti visam tam pasiruošę. Gyvenimas parodė, kad visų pirma reikia turėti infrastruktūrą, o tada atsiranda ir krovinys. Džiugu, kad kompanijos atranda naujų galimybių, ir labai svarbu, kad jomis būtų galima pasinaudoti. Mums tai, žinoma, yra savotiška šoko terapija, nes darbus reikia atlikti vos ne žaibiškai", - sakė Uosto direkcijos vadovas.

Uosto direkcijai buvo iššūkis, kai pernai KLASCO vadovybė paprašė didesnio gylio prie 8-9 krantinių, t. y. nuimti šlaitą, ir prisipažino, kad jau po poros mėnesių atplauktų laivas. Uosto vadovas džiaugiasi, kad Uosto direkcija sugebėjo mobilizuoti savo jėgas, darbai buvo atlikti laiku, o KLASCO sugebėjo pritraukti naują geležies rūdos krovinį ir padidinti uosto metinę krovą apie 1 mln. tonų. Kadangi skaičiuojama, jog valstybei viena Klaipėdos uoste perkrauta tona duoda 11,23 Lt pajamų, suprantama, kad toks darbų spurtas buvo visapusiškai naudingas.

Smeltės pusiasalyje irgi buvo poreikis per porą mėnesių paplatinti krantinės dalį. Taip buvo sudarytos sąlygos UAB Malkų įlankos terminalui priimti "Panamax" tipo laivus.

Pasak A. Kamarausko, kitas operatyvaus bendradarbiavimo tarp Uosto direkcijos ir uosto naudotojų pavyzdys - 151 krantinės pritaikymas naujam AB "DFDS Seaways" laivui "Athena Seaways". Tokios konstrukcijos laivai galėjo švartuotis tik prie 150 krantinės, turinčios platesnę rampą, tačiau ten švartuoti daugiau laivų nebebuvo galimybės. Uosto direkcija ėmėsi operatyvių veiksmų ir pernai spalio pradžioje laivas "Athena Seaways" jau sėkmingai buvo švartuojamas prie 151 krantinės.

Vietos SGD terminalui parengimo darbai, įskaitant ir vadinamosios duobės SGD laivui-dujų saugyklai ir laivams dujovežiams iškasimą, turėjo būti pradėti 2012 metų lapkričio 15 d., bet jie startavo tik pernai vasario 8 d., tačiau buvo padaryti per gana trumpą laiką ir baigti beveik mėnesiu anksčiau nei buvo planuota. Pernai birželio 4 d. AB "Klaipėdos nafta" informuota apie jų pabaigą. "Tai labai jautrus projektas mūsų valstybei. Esu nemažai prisidėjęs prie to, kad toks projektas atsirastų Lietuvoje, tad sieksiu, kad jis būtų įgyvendintas laiku", - sakė A. Vaitkus.

Pinigų turima, bet taupoma

"Pinigų pernai turėjome pakankamai. Labai svarbu, kad dalies lėšų nebereikia atiduoti dividendams, kad galime jas investuoti, tai gerokai didina mūsų galimybes tiek investuojant savo lėšas, tiek skolinantis. Investicijos buvo vykdomos iš mūsų - t. y. Uosto direkcijos, pinigų, pasinaudojus ES parama, taip pat buvo papildomai pasiskolinta apie 10 mln. eurų.

Krova, palyginti su 2012-aisiais, buvo šiek tiek mažesnė, tad ir laivų rinkliavų surinkta šiek tiek mažiau, o žemės nuomos mokesčių - šiek tiek daugiau. Buvo išnuomota daugiau smulkių žemės sklypų, be to, žemės nuomos mokestis priklauso ir nuo infrastruktūros parametrų. Jeigu didėja gylis prie krantinių, didėja ir žemės nuoma", - sakė M. Armonaitis.

Prie reikšmingų 2013 m. įvykių Uosto direkcijos vadovas priskiria ir tai, kad pavyko kartu su Lietuvos Vyriausybe ir Seimu rasti sprendimus, jog Uosto direkcijai nereikėtų mokėti dividendų. Uoste vyksta unikalus procesas - valstybės investicijos duoda grąžą jau po 2,5 metų. "Labai džiugu, kad buvo atkurta istorinė teisybė. Mūsų visi pinigai yra investuojami į valstybės turtą, mes jų neišleidžiame kitur ir jų sąskaita nepasididinome sau atlyginimų", - kalbėjo A. Vaitkus.

Pernai Uosto direkcija planavo gauti 53 mln. Lt pelną, o gavo 81,4 mln. Lt pelno. Pasak A. Vaitkaus, taip atsitiko todėl, kad pesimistiškai buvo planuojama krovinių apyvarta, kuri buvo šiek tiek didesnė nei laukta. Per praėjusius metus Uosto direkcija surinko rinkliavų per 136 mln. Lt, mokesčių už žemės nuomą - 21,3 mln. Lt.

Pernai Uosto direkcijos laivyno kuro sąnaudos sumažėjo beveik perpus, palyginti su 2012 metaios, ir jos sudarė tik 262 tūkst. litrų, o ne 415 tūkst. litrų kaip 2012-aisiais, t. y. buvo sutaupyta 800 tūkst. Lt. A. Vaitkaus teigimu, tokių rezultatų pasiekta dėl tinkamo uosto kapitono tarnybos veiklos perorganizavimo.

M. Armonaičio teigimu, pernai Uosto direkcijos sąnaudos buvo mažesnės nei 2012-aisiais ir buvo taupoma visose srityse, kur buvo galima, netgi sutaupyta dalis darbo užmokesčio fondo.

Sidebar placeholder