2013-uosius pasitinkame optimistiškiau

Apžvalgos duomenimis, realus namų ūkių vartojimo augimas Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje ir siekė 3 procentus, t.y. augo sparčiau nei kainos. Tačiau vidutinis darbo užmokestis šalyje per 12 mėnesių padidėjo vos 2.4 proc. Vidutinio atlyginimo vidurkį šalyje į viršų „tempė“ kasybos ir karjerų eksploatavimo bei informacijos ir ryšių sektorių darbuotojų atlyginimų augimas – atitinkamai 9.2 proc. ir 6.7 proc. Tuo tarpu atlyginimai mažėjo tik dvejuose sektoriuose: nekilnojamojo turto operacijų (-0.3 proc.) bei statybos (-0.1 proc.).

„Iš pirmo žvilgsnio faktas, jog vartojimas išaugo, gali atrodyti paradoksalus, nes atlyginimai per metus beveik nepajudėjo iš vietos. Tačiau reikėtų neužmiršti, jog vidutinis atlyginimas neatspindi visų namų ūkių disponuojamų pajamų. Vidutinio darbo užmokesčio statistikos nekeičia, tačiau įtakos perkamajai galiai turi nedarbo lygis šalyje, socialinės išmokos, perlaidos iš užsienio, santaupos, skolintos lėšos, neoficialios pajamos ir kiti veiksniai“, − komentavo O. Bložienė.

Jos teigimu, gyventojų vartojimas šiemet augo visų pirma dėl didesnių disponuojamųjų pajamų bei mažėjančios pajamų dalies santaupoms. 2012 m. nedarbas nuosekliai mažėjo ir spalio mėnesį siekė 11.7 proc., o vidutinė senatvės pensija išaugo 9 proc. Per metus pastebimas ir ryškus grynųjų pinigų bei likučių einamosiose sąskaitose augimas. Tai rodo gyventojų polinkį vartoti ir nusiteikimą ilgalaikiam kaupimui skirti mažesnę pajamų dalį.

„Kitąmet, pritarus minimalios mėnesinės algos didinimui, dalis neoficialaus užmokesčio tiesiog taps oficialiu, taigi reali perkamoji gyventojų galia nepasikeis. Todėl vartojimo augimas, tikėtina, bus panašus arba šiek tiek mažesnis dėl išsikvėpusio pensijų augimo efekto ir kainų augimo“, − prognozavo ekspertė.

Pasak jos, vartojimą skatina ir teigiami gyventojų lūkesčiai. Š.m. spalio ir lapkričio mėnesiais buvo fiksuojamas vartotojų pasitikėjimo rodiklio, parodančio, kaip gyventojai vertina savo namų ūkio finansinę padėtį, šalies ekonominę situaciją, bedarbių skaičiaus kitimą ir galimybes sutaupyti, augimas. Labiausiai gerėjo kaimo gyventojų ir žemiausią išsilavinimą turinčių žmonių lūkesčiai. Tačiau verta pastebėti, kad tuo pačiu metu pramonės pasitikėjimo rodiklis pasiekė žemiausią lygį nuo 2009 metų pabaigos – tai turės poveikį namų ūkių pajamoms kitais metais, nes, tikėtina, naujos darbo vietos bus kuriamos lėčiau.

Optimistines gyventojų nuotaikas atkleidė ir 2012 m. lapkritį atliktas „Swedbank“ Lietuvos namų ūkių finansinio elgesio tyrimas, parodęs, kad 43 proc. gyventojų mano, jog jų šeimos finansinė padėtis per 12 mėnesių nepablogės, o penktadalis – jog pagerės.

Asmeninių finansų instituto vadovės teigimu, nors gyventojai puoselėja giedresnes nuotaikas, susijusias ne tik su teigiamomis ekonomikos tendencijomis, bet ir su politinėmis permainomis, 2013-aisiais naujų iššūkių netrūks: teks amortizuoti mokestinių pakeitimų (akcizų, žemės mokesčių) bei kainų augimo įtaką, priimti sprendimus dėl pensijų kaupimo ir turimo finansinio turto vertės išsaugojimo, padengti iš praėjusių kelių metų likusius pradelstus mokėjimus.

„Pastarieji metai gyventojus mokė prisitaikyti. Lankstumas, aktyvumas, domėjimasis ir adekvati reakcija yra itin svarbu greitai kintančiomis jaunos finansų rinkos bei mažos atviros ekonomikos sąlygomis. Šios savybės dėl politinių jėgų pasikeitimo dar didesnės svarbos įgaus 2013-aisiais“, − sakė O. Bložienė.