Kada tai baigsis? Baltijos šalių premjerai raginami prisiimti atsakomybę už „Rail Baltica“

Verslininkai savo kreipimąsi grindžia užsitęsusiu neapibrėžtumu dėl megaprojekto ateities. Kada „Rail Baltica“ bus užbaigtas, pagal kokį modelį finansuojamas ir kiek iš tikrųjų kainuos – atsakymų iki šiol nėra.

„Premjerai privalo prisiimti atsakomybę, išsiaiškinti situaciją ir pasakyti visuomenei: štai tada mes baigsime projektą, jis atrodys taip, kainuos tiek. 

Bus galima padaryti tą ir tą. Būtent tokios žinutės šiuo metu labiausiai trūksta“, – teigė Latvijos prekybos ir pramonės rūmų prezidentas Aigaras Rostovskis.

Trūksta milijardų, o atsakomybė mėtoma Bruseliui

Latvijos premjeras Andris Kulbergas iš esmės parėmė verslininkų šauksmą, pareikšdamas, kad užbaigti projektą „Rail Baltica“ įmanoma tik bendromis visų trijų Baltijos šalių pastangomis.

Tiesa, jo teigimu, vien Latvijai trūksta daugiau nei 2 mlrd. eurų net ir pačiam minimaliausiam projekto variantui, o skirti šių pinigų iš valstybės biudžeto jis neketina. 

A. Kulbergo nuomone, tai yra bendra visų problema, su kuria reikia eiti į Briuselį ir spęsti, kaip ją tvarkyti.

Valdymo reforma ir nuolatinė vadovų kaita

Tuo pat metu Latvijos Seimo komisija parėmė pokyčius „Rail Baltica“ projekto valdyme. Šiuo metu bendrovės „Eiropas dzelzceļa līnijas“, atsakingos už projektą Latvijoje, valdyboje dirba vos vienas žmogus.

Susisiekimo ministerija siūlo padidinti valdybos sudėtį iki keturių asmenų, kad atsakomybė už projekto įgyvendinimą būtų padalinta tarp skirtingų sričių specialistų.

Verta paminėti, kad nuo „Eiropas dzelzceļa līnijas“ įkūrimo 2014 metais, per 12 metų valdybos nariai keitėsi jau 11 kartų. 

Galutinį sprendimą dėl valdybos išplėtimo Seimas priims ketvirtadienį, liepos 23 d.

Šaltinis: press.lv