Daugiausiai bankroto atvejų šiemet teko prekybos bendrovėms – 305, arba pusšimčiu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Statybos ir nekilnojamojo turto bankrotų, kurių prieš metus buvo daugiausia, sumažėjo keletu – iki 252. Paslaugų veikloje šių atvejų padaugėjo nuo 176 iki 215, pramonės – nuo 104 iki 128, transporto – nuo 77 iki 85.
„Bendras bankrotų padaugėjimas siejamas su versle, ypač smulkiame, dar juntamais sunkmečio padariniais, o ne dabartinio laikotarpio tendencijomis. Daugiau nei 6 proc. šiemet bankrutavusių įmonių turi verslo sąsajų su kitais verslo subjektais, taigi bankrutavusių įmonių vadovai, valdybos nariai ir akcininkai padidins ir susijusių įmonių mokumo ir bankroto riziką“, – sako Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito analitikė.
Pasak jos, netikėti bankrotai yra gana retas atvejis, o daugumą iš jų galima numatyti pasitelkiant ekonometrinį modeliavimą, kuris verslui ir viešojo administravimo institucijoms leidžia prognozuoti klientų ir verslo partnerių vėlavimo atsiskaityti ir bankroto tikimybę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą