Lietuva, norėdama 2014 metų pradžioje įsivesti eurą, 2012 metais turi sumažinti savo viešųjų finansų deficitą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), teigė Vyriausybės vadovas po Euro įvedimo koordinavimo komisijos posėdžio. Pasak premjero Andriaus Kubiliaus,
efektyvus, skaidrus ir tvarkingas tvarkymasis su viešaisiais finansais yra svarbus Vyriausybės uždavinys.
"Mes to siekiame vardan to, kad Lietuvos valstybės skola nebūtų tokia didelė, kad mums nebūtų gėda žiūrėti savo vaikams ir anūkams į akis, nes nesitvarkant atitinkamai su viešaisiais finansais, ypač nemažinant deficito, skola auga labai sparčiai ir šioje vietoje mes turime labai aiškius tikslus - siekti to, kad per artimiausius porą metų pasiektume, kad šalies viešųjų finansų deficitas nebūtų didesnis už Mastrichto kriterijuose numatytą 3 proc. ribą", - trečiadienį po Euro įvedimo koordinavimo komisijos posėdžio žurnalistams sakė ministras pirmininkas.
A. Kubiliaus teigimu, tokiu būdu stabilizuotume valstybės skolos augimą, nepablogėtų skolinimosi sąlygos Lietuvoje, būtų galimybė įsivesti eurą.
"Mes planuojame tai, ką esame pranešę ir Europos Komisijai savo pavirtintoje ir Seimo aprobuotoje Konvergencijos programoje - kad galėtume pasiekti tvarkingų viešųjų finansų jau 2012 metais. Tai reiškia, kad nuo 2014 metų pradžios galėtume pretenduoti į euro įvedimą", - teigė ministras pirmininkas.
Pasiteiravus, kaip pavyks sumažinti deficitą nuo šiemet planuojamų 8,1 proc. iki 3 proc. BVP, A. Kubilius sakė, kad iš žinomiausių ekonomistų sukurta Konvergencijos stebėjimo grupė pateiks stebėjimo rezultatus, kaip sekasi įgyvendinti Konvergencijos programą bei kokių papildomų priemonių reikia.
Vienas svarbiausių dalykų, leisiančių sumažinti deficitą, anot Premjero, spartus Lietuvos ekonomikos atsigavimas. Pasaulio bankas skelbia, kad Lietuvoje ekonomika gali atsigauti sparčiau negu kaimyninėse Baltijos valstybėse. Racionalesnio viešųjų finansų naudojimo padės pasiekti ir sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo, valstybės valdymo sistemų struktūrinės reformos. Be to, kaip teigė A. Kubilius, "šalia to svarbu matyti stiprų eurą", jį plačiau naudoti įvairiose Lietuvoje vykdomose finansinėse operacijose. Bus siekiama, kad Vilniuje veikiančioje vertybių popierių biržoje NASDAQ OMX būtų leidžiama atsiskaityti ne tik litais, bet ir eurais.
Premjero patarėjas Mykolas Majauskas sakė, kad šiuo metu biržoje atsiskaitymas ir kotiravimas vyksta litais, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Iniciatyva biržoje atsiskaityti eurais buvo ir anksčiau.
"Tą iniciatyvą siekiame atgaivinti. Buvome susitikę su rinkos dalyviais, rinkos reguliatoriais, ministrais, atsakingais už šią sritį, ir yra bendras susitarimas, kad iš tikrųjų reikėtų siekti tą įgyvendinti. Tai palaikė finansų, ūkio ministrai, Ministras Pirmininkas, Vertybinių popierių komisijos pirmininkas. Šiuo metu vedamame diskusijas su Lietuvos banku gauti iš jų teigiamą požiūrį, kad galėtume įgyvendinti šią iniciatyvą kuo greičiau", - dėstė M. Majauskas.
Premjero patarėjo teigimu, atsiskaitymas eurais biržoje padidintų Lietuvos patrauklumą investuotojams - jie matytų akcijų biržoje duomenis eurais, nereikėtų laikyti litų sąskaitoje tam, kad galėtų įsigyti akcijų.
"Kita vertus, matome netolimoje perspektyvoje eurą Estijoje ir nenorėtume, kad akcijų investuotojai ir likvidumas pabėgtų į Estiją", - teigė premjero patarėjas.
Kada realiai atsiskaitymas eurais biržoje galėtų pradėti vykti, M. Majauskas negalėjo atsakyti. Esą tai priklausys nuo diskusijų su Lietuvos banku.
Kitų idėjų, kur dar Lietuvoje būtų galima praplėsti atsiskaitymus eurais, kol kas nėra.
Eltos inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą