Po to, kai rašėme
Susitikime su Klaipėdos rajono meru ir šios Savivaldybės atstovais koncerno "Achemos grupė" prezidentas Bronislovas Lubys patikino, kad hidroelektrinė ant Minijos upės bus statoma tik tuo atveju, jei bus gautas pritarimas iš visų institucijų, o atlikta studija parodys, kad šis projektas nedaro jokios žalos.
"Vakarų ekspresas" jau rašė, jog Klaipėdos rajono Savivaldybės vadovai gavo "Achemos grupės" kreipimąsi, kuriame prašoma pritarti bendrovės planams Minijos upėje ties Gargždais įrengti mažąją hidroelektrinę su užtvanka.
Po susitikimo su B. Lubiu Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas dienraščiui teigė, jog šią idėją ir toliau vertina teigiamai, tačiau viskas galutinai paaiškės tuomet, kai "Achemos grupė" parengs ir pateiks Savivaldybei galimos hidroelektrinės statybos studiją.
Ne prioritetinis projektas
"Achemos grupė" pasiūlė rajono Savivaldybei įrengti nedidelio galingumo hidroelektrinę Minijos upės užtvankoje - gargždiškių populiariai vadinamoje "pyloje", kur tarpukaryje veikė didelis malūnas ir viena hidroelektrinės turbina.
Jau seniai kalba, kad būtina šią vietą rekonstruoti ne vien dėl rekreacinės paskirties, bet ir dėl to, kad išgriuvusi užtvanka esą kasmet vis labiau mažina Minijos vandens lygį.
Kadangi "Achemos grupės" planai kirstųsi su dabar galiojančiais Aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymais, juos detaliau aptarė rajono meras V. Dačkauskas ir B. Lubys.
"Mes tikrai nesiveržiame įgyvendinti šio projekto. Juolab, kad jo atsiperkamumo periodas viršija 10 metų laikotarpį. Koncernas kitąmet planuoja investuoti 80-90 mln. litų, tad mes tikrai turime ir žymiai pelningesnių projektų, į kuriuos galima nukreipti pinigus. Savo iniciatyva mes parengsime hidroelektrinės studiją ir ją atiduosime rajono Savivaldybei, kad tiek politikai, tiek ekspertai galėtų tarti savo žodį. Projektas bus įgyvendinamas tik tuo atveju, jei studija parodys, kad visų interesai yra suderinami ir niekas nepatiria jokios žalos", - susitikime merui teigė B. Lubys.
Koncerno prezidento įsitikinimu, ateis laikas, kai valdžia bus priversta keisti savo požiūrį į alternatyviosios energetikos šaltinius, tarp jų - ir į hidroelektrines.
"Esu giliai įsitikinęs, kad dabartinė energetinė šalies situacija yra iš esmės negatyvi, mat Lietuva tampa priklausoma nuo organinio kuro, Rusijos energetinės sistemos. Latvijoje 65 proc. elektros pagamina hidroelektrinės ir nėra jokių ženklų, kad tai būtų labai blogai. Nuolat kilsiančios elektros energijos kainos taip pat privers keisti dabartinį požiūrį, mat gyventojų pajamos tikrai nekils taip pat sparčiai. Alternatyvios energetikos svarbą ypač pajusime kuomet bus visiškai sustabdyta Ignalinos atominė elektrinė", - išreiškė savo požiūrį "Achemos koncerno" vadovas.
Pavyzdys - Kavarsko hidroelektrinė
Klaipėdos rajono Savivaldybės delegacija taip pat apsilankė ir Anykščių rajone esančioje Kavarsko hidroelektrinėje, kurios pavyzdžiu galėtų būti statoma mažesnio galingumo jėgainė ant Minijos užtvankos.
Tiek B. Lubio, tiek ir šią 1000 kW galingumo stotį eksploatuojančios UAB "Achema Hidrostotys" direktoriaus Algio Jakučionio teigimu, šiame objekte yra įdiegta visa naujausia technologinė įranga.
"Achema Hidrostotys" į Kavarsko hidroelektrinę iš viso investavo apie 9,2 mln. litų. Statybos darbai truko apie 9 mėnesius. Jėgainę eksploatuojančios įmonės vadovo teigimu, planuota, kad investuotos lėšos sugrįžti turėtų 14-aisiais elektrinės veikimo metais.
Statant elektrinę, iki tol žuvims neįveikiamoje Šventosios užtvankoje pagal Prancūzijos ichtiologų rekomendacijas įrengtas ir žuvitakis, leidžiantys neršiančioms žuvims pakilti į upės aukštupį. Įrenginys kainavo apie 10 procentų visos elektrinės statybos projekto vertės.
Kavarsko jėgainėje dirba penki žmonės. Anot A. Jakučionio, elektrinė yra visiškai automatizuota ir galėtų dirbti be darbuotojų priežiūros, tačiau žinant lietuvių mentalitetą objekto be priežiūros palikti nesiryžtama.
Iš viso elektrinė, kurioje sumontuotos dvi vokiečių gamybos turbinos, pajėgi per metus pagaminti 6,5 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos. Per dvejus eksploatacijos metus kasmet vidutiniškai buvo pagaminta apie 5,5 mln. kWh.
"Artimiausiu metu planuojama 1,5 metro pakelti tvenkinio lygį ir padidinti elektros energijos gamybą iki 8,5 mln. kWh per metus", - sakė A. Jakučionis.
Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 50 mažųjų hidroelektrinių. Kavarsko jėgainė yra viena iš naujausių ir moderniausių, 2002-ųjų metų pabaigoje pastatyta ant beveik 40 metų senumo Šventosios upės užtvankos, kurioje buvo įrengta siurblinė pumpuoti vandenį į Nevėžį.
Vertina palankiai
Kavarsko seniūno Algirdo Gansiniausko teigimu, vietinė bendruomenė nesipriešino hidroelektrinės statybai.
"Kavarsko gyventojus kaip tik pradžiugino tai, kad investuotojai sutvarkė upės šlaitus, kelią, įrengė maudyklą. Pastačius hidroelektrinę, per pastaruosius metus neįvyko nelaimingų atsitikimų upėje, mat teritorija dabar saugoma, o anksčiau atsirasdavo nutrūktgalvių, kurie šokinėdavo vandenin nuo senosios siurblinės užtvankos. Ne vienas toks atvejis buvo baigęsis nelaimingai", - teigė seniūnas.
Jei vis dėl to būtų nutarta statyti hidroelektrinę ir ant Minijos užtvankos, "Achemos grupės" atstovų manymu, kaip ir Kavarske, būtų išspręsta nemažai "pylos" problemų. Dabar prie Gargždų esantys sugriauto malūno ir buvusios užtvankos griuvėsiai dėl aktyvios šlaito erozijos kelia pavojų ten gyvenantiems bei besilankantiems žmonėms, taip pat užkerta kelią migruojančioms žuvims. Pakėlus Minijos vandens lygį, būtų atkurtas ties Gargždų miestu buvęs vandens telkinys.
Po vizito Kavarske Klaipėdos rajono meras V. Dačkauskas "Vakarų ekspresui" sakė pritariantis "Achemos grupės" pasiūlymui prie Gargždų statyti hidroelektrinę.
"Tačiau viskas paaiškės, kuomet "Achemos grupė" parengs minėtąją studiją. Ar leisti ją statyti, nuspręs rajono Taryba", - teigė meras, pažymėjęs, kad tokiu atveju hidroelektrinės statybų projektas taip pat neturėtų prieštarauti kitiems įstatyminiams aktams.
Šiuo metu galioja Aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymai, kuriais yra nustatyti apribojimai ūkinei veiklai saugojamų bei globojamų žuvų migracijos keliuose ir uždrausta statyti užtvankas ant 147 šalies upių nepriklausomai nuo to, ar ta vieta turi saugomos teritorijos statusą ar ne.
Tačiau kitas teisės aktas - Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas nedraudžia ūkio subjektams pradėti poveikio aplinkai vertinimo proceso. Ir tik tuomet, kai išnagrinėjama poveikio aplinkai ataskaita, atsižvelgiant į ekspertų išvadas ir visuomenės nuomonę, Aplinkos ministerija sprendžia, ar leisti ūkinę veiklą.
Įsipraeigojimų neįvykdys?
Beje, hidroelektrinės, kaip ir vėjo jėgainės, priklauso atsinaujinančios, ekologiškai švarios alternatyvios energijos šaltiniams. Lietuva Europos Sąjungai (ES) yra įsipareigojusi, kad iki 2010 metų tokių šaltinių pagaminta energija sudarys 7 proc. visos šalyje pagaminamos energijos.
Specialistai abejoja, ar esant dabartinei situacijai ir valdžios požiūriui, pavyks iki 2010 m. įvykdyti šiuos įsipareigojimus. Mat Lietuvoje verslininkai ne tik, kad neskatinami investuoti į atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą elektros energijos gamyboje, bet ir šios investicijos yra varžomos įvairiais draudimais bei įstatymais.
Pavyzdžiui, šių metų kovą Seimas priėmė nutarimą, draudžiantį statyti naujas hidroelektrines Nemuno ir Neries upėse. Tokį savo sprendimą politikai argumentavo paukščių perėjimo vietų, floros ir faunos išsaugojimu.
Tačiau ekspertų nuomone, šie politikų argumentai ne itin svarūs, mat saugotinos teritorijos yra gana tolokai nuo potencialių hidroelektrinių atsiradimo vietų.
Vėjo jėgainių statybos dėl įvairių priežasčių vyksta itin vangiai, o ant mažųjų upių pastatytų hidroelektrinių dėka geriausiu atveju pavyktų pagaminti tik apie 1 procentą šalyje sunaudojamos elektros energijos.
Dabar atsinaujinančių šaltinių dėka pagaminama energija sudaro tik apie 3,5 procentus visos šalyje sunaudojamos elektros energijos.
Martynas VAINORIUS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą