Baldų pramonė
Rugsėjo 22-25 dienomis Rygoje, Skonto salėje, vykusioje aštuntojoje tarptautinėje parodoje "Baldai. Interjeras. Dizainas" tarp daugiau nei 100 įmonių iš Latvijos, Lenkijos, Estijos, Egipto bei kitų šalių dalyvavo ir keliolika Lietuvos kompanijų.
Pasak bendrovės "Latexpo" projekto vadovės Evijos Andrejevos, paroda, kurioje apsilanko per 20 tūkst. žmonių, kasmet auga, tačiau šiemet Lietuvos baldininkų dalyvavo mažiau. Vis dėlto, anot E. Andrejevos, tai nerodo mažėjančio lietuvių susidomėjimo Latvijos rinka - daugelis kompanijų šioje parodoje dalyvavo nuo pat pradžios ir šiemet, matyt, čia jausdamos gana tvirtas pozicijas, nusprendė daugiau dėmesio skirti kitų šalių rinkoms. Vis dėlto lietuvių iš visų užsieniečių parodoje dalyvavo daugiausiai.
Gana sėkmingai įsitvirtinę Latvijos rinkoje Lietuvos baldų gamintojai čia mato neužpildytą vidutinės ir aukštesnės klasės baldų nišą ir pastebi, kad šios šalies vartotojams galima drąsiau nei lietuviams siūlyti naujoves.
Savo ruožtu latvių baldininkai apgailestauja Lietuvos rinkai gaminantys minimaliai tiek dėl to, kad lietuvių gamintojai už juos stipresni, tiek ir dėl to, kad pastarieji į Lietuvą juos įsileidžia nenoriai. Tačiau, lietuvių verslininkų teigimu, latviai tiesiog laiku neperprato prekybos Lietuvoje specifikos ir vartotojų mentaliteto, o lietuviams Latvijoje tai padaryti pavyko.
Regiono lyderiai - lietuviai
Parodos rengėjos "Latexpo" duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos baldų gamintojai užėmė apie 20 proc. Latvijos rinkos, lenkai - apie 40 proc.
Pasak latvių bendrovės "Elize K" vadovo Aleksejaus Koračkino, Lietuvos baldų gamintojai yra stipresni už latvius. Latviai mūsų šalies rinkoje dirba minimaliai dar ir dėl to, kad asociacija "Lietuvos mediena" čia jų įsileisti nenori, tikino A. Koračkinas.
Vis dėlto, anot su "Latexpo" bendradarbiaujančios "Lietuvos medienos" direktoriaus Raimundo Beinorto, asociacija kolegoms latviams yra atvira. O Lietuva, R. Beinorto teigimu, apskritai skverbiasi į visas rinkas - nė viena didesnė tarptautinė baldų paroda be lietuvių neapsieina.
"Visos rinkos yra įdomios, tačiau viena yra vežti produkciją į JAV, Naująją Zelandiją ar kitas tolimas šalis. Vežti į Latviją - visai kiti kaštai. Sakoma, kad Lietuvos baldininkai yra regiono lyderiai. Didelė dalis latvių parodoje pristatė ne savo produkciją, o lietuviai - priešingai", - sakė R. Beinortas.
Bendrovės "Dalios baldai" savininkė Dalia Markevičienė įžvelgia kitą priežastį, kodėl latvių siekis prekiauti Lietuvoje ne itin sėkmingas.
"Pagal latvių nuotaikas matyti, kad lietuviai Latvijoje iš tiesų stiprūs, tačiau anksčiau mūsų bendrovė labai sėkmingai Lietuvoje prekiavo ir latviškais baldais. Vartotojai labai gerai priimdavo "Zundos" ir kitus baldus. Latviai stiprūs ir dabar, tiesiog jie neperpranta prekybos Lietuvoje specifikos, o lietuviai juos perprato, be to, yra aktyvesni. Nemanau, kad latviai yra prastesni gamintojai, tiesiog jie ne tokie aktyvūs", - sakė D. Markevičienė.
Nuo mados neatsilieka
Latvijoje dalį produkcijos parduodantys Lietuvos gamintojai pastebi, kad lietuvių ir latvių vartotojų skonis šiek tiek skiriasi. Pasak D. Markevičienės, lietuviai konservatyvesni.
"Latviai drąsesni, jiems lengviau siūlyti naujoves. Netgi priešingai - čia sunku įsiūlyti pasenusią produkciją. Skiriasi mentalitetas", - pastebi D. Markevičienė.
Pasak jos, Vilniuje šiemet vykusioje baldų parodoje, kuri yra stipresnė už latvių, vieninteliai "Dalios baldai" pristatė naujausią mados klyksmą - baldus su spalvotu stiklu. O Rygos parodoje tokią produkciją pristatė net kai kurios nedidelės kompanijos.
Antrąkart parodoje dalyvavusios Panevėžio bendrovės "Lūgnė" komercijos direktoriaus Sigito Leipaus teigimu, latvių ir lietuvių skonis iš tiesų šiek tiek skiriasi, tačiau konkrečiai įvardyti sunku. Produkciją į Latviją "Lūgnė" veža nuo 1989 metų, kai tik įsikūrė.
"Ilgai bendradarbiavome su latvių stiklo fabriku - mes jiems veždavome šviestuvus, jie mums - stiklus. Dabar situacija pasikeitė, esame tik šviestuvų tiekėjai, nes juos gaminame be stiklo, tik su audiniu. Gaminame ir vaikiškas lovytes, o pagrindiniai konkurentai Latvijoje - pigią produkciją gaminantys lenkai", - sakė S. Leipus.
Anot jo, Latvijoje parduodama nedidelė produkcijos dalis, tačiau esant atvirai rinkai į Rygą vežti tas pats, kas ir į Vilnių, todėl "centas prie cento - ir litas".
Pasak klaipėdiečių bendrovės "Baldų sala" atstovų, Latvijoje egzistuoja nuostata, kad lietuvių baldai - kokybiškesni, todėl susidomėjimas jais nemažas.
Anot bendrovės atstovų, Latvijoje prekiauti galima dirbant lanksčiai, nes patys latviai - ne itin lankstūs. "Baldų salos" gamybos pagrindas - nestandartiniai baldai.
"Parodoje pristatėme naują modelį vaikų kambariui. Susidomėjimas buvo, nes, galima sakyti, tai buvo vienintelis įdomus variantas, skirtas vaikams", - sakė įmonės atstovai.
Skirtumų tarp lietuvių ir latvių vartotojų pastebi ir apie dvejus metus į Latvijos rinką besiskverbiančios bendrovės "Klaipėdos sofos" komercijos direktorius Ričardas Pocius. Jo teigimu, latviai pagal mados tendencijas nuo lietuvių atsilikdavo apie metus ar dvejus, tačiau paskutiniuoju metu jie mus vejasi sparčiai.
Mato perspektyvų
Pasak R. Pociaus, Latvijos rinka yra pripildyta ekonominės klasės baldų iš Lenkijos bei Baltarusijos, o perspektyvų prekiauti šioje rinkoje yra todėl, kad klientai tampa reiklesni, vis dažniau ieško aukštos kokybės, o ne žemos kainos.
"Mes gaminame aukštesnės kategorijos baldus. Iš pradžių buvo sunku, bet dabar pastebime, kad pirkėjas darosi subtilesnis, reiklesnis. Jaučiame, kad einame teisinga kryptimi. O lietuviai jau seniau išmoko reikalauti kokybės", - sakė R. Pocius, tikėdamasis, kad po šios parodos įmonė jau atidarys Rygoje savo pirmąjį saloną.
Perspektyvų Latvijoje mato ir nebe pirmąkart parodoje dalyvaujanti bendrovė "Alantas". Pasak prekybos direktorės Vitalijos Ruseckienės, Latvijoje mažai baldų iš natūralių medžiagų, kokius gamina "Alantas". Virtuvės ir kitus, išskyrus minkštuosius, baldus iš beržo, ąžuolo ir kitos medienos gaminančios bendrovės prekybos direktorė pastebi, kad žmonės ima jausti nostalgiją senovei, stengiasi į ją grįžti.
"Po to, kai parodoje dalyvavome pirmą kartą, iškart atidarėme Rygoje savo saloną. Dabar planuojame atidaryti dar vieną, nes vienos parduotuvės čia per mažai", - sakė V. Ruseckienė.
Plėstis Latvijoje ketina ir minkštus svetainės baldus gaminanti klaipėdiečių bendrovė "Gintaro baldai". Pasak įmonės prekybos vadovo Renato Vaišvilos, Latvijos rinkoje dirbama apie dvejus metus. Į Latviją, Estiją ir šiek tiek į Daniją eksportuojama apie 10 proc. produkcijos. Anot R. Vaišvilos, perspektyvų Latvijoje yra - įmonė dar tiek neišsiplėtė, kiek norėtųsi, todėl ir dalyvauja parodoje.
Vidutinio ir aukštesnio segmento virtuvės ir vonios baldus gaminanti bendrovė "Nabukas" prekiauti Latvijoje mato užtenkamai erdvės. Anot bendrovės generalinės direktorės Rasos Radzevičienės, Rygos rinka nemaža, jei orientuojamasi į kitą segmentą nei lenkai ir baltarusiai.
Rinka augs
Bendrovės "Avokada", parduodančios projektus ir dizainą stambiems klientams, įmonės Latvijoje vadovo Džiugo Jaruckio teigimu, perpildytoje latvių baldų rinkoje stengiamasi konkuruoti servisu, kompetencija, kokybe ir darbo terminais.
"Rygoje yra užtaisyta viešbučių sprogimo bomba. Artėja ledo ritulio čempionatas, ir bus didelis viešbučių trūkumas. Jų trūksta jau dabar, nors vietos, žemės yra - jie jau dygsta lyg grybai po lietaus", - sakė atsiveriančias darbo galimybes įžvelgdamas Dž. Jaruckis.
Tiesa, jis taip pat pastebi, kad Latvijoje dirbti sunkiau, nes latviai lėtesni už lietuvius, "jų nepastumsi". Be to, nors Ryga ne taip ir toli, bet kokios iškylančios problemos telefonu nesprendžiamos - reikia važiuoti pažvelgti klientui į akis, o tai taip pat kartais sudaro keblumų.
Pardavimo augimą Latvijoje jau pastebi šiauliečių bendrovė "Grafų baldai". Pasak jos direktoriaus Žydrūno Griniaus, taip yra todėl, kad įmonė dažnai dalyvauja parodose, o įstojus į Europos Sąjungą ir atsivėrus sienoms šioje nedidelėje rinkoje dirbti tapo patogu, nes ji šalia. Pernai "Grafų baldų" eksportas į Latviją bei kitas šalis sudarė apie 15 proc. Latvijoje įmonė prekiauja maždaug dvidešimtyje salonų.
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą