Tendencijos Lietuvos aludariams išlieka nepalankios – alaus rinkos mažėjimas dugno dar nepasiekė, tad ir šiemet darbo vietų skaičius bei mokestiniai įnašai šiame segmente mažės.
„Tendencija yra labai bloga. Tai yra drastiški skaičiai. Jeigu alaus rinka traukiasi 10 proc., tiesiogiai tiek turi išeiti ir darbuotojų. Mes 2017 m. buvome priversti atleisti 50 darbuotojų. Panašiai traukiasi ir Estijoje rinka, o Latvijoje ji išliko stabili. Viena priežasčių – emigracija, kuri yra didžiausia visos šalies problema. Jeigu valdžiai nepavyks stabilizuoti šių skaičių, mūsų laukia labai liūdna perspektyva“, – sakė „Švyturio-Utenos alaus“ (ŠUA) vadovas Rolandas Viršilas.
2018 m. sausį Lietuvos alaus rinka buvo 7,2 proc. mažesnė nei tą patį mėnesį pernai, tai yra mažiausi mėnesio pardavimai per pastaruosius 20 metų. O štai Latvijoje alaus pernai parduota 6 proc. daugiau nei 2016 m.
Ribojimai išryškino dar vieną pokytį – vis daugiau alaus parduodama pakuotėse po kelis vienetus. Šių metų sausį šis rodiklis išaugo 46 proc.
„Šiuo metu alaus rinkos veidą labiausiai keičia dvi tendencijos. Pirmoji – visokeriopi ribojimai bei akcizų politika, dėl kurių gyventojai vis daugiau alaus perka kaimyninėse valstybėse. Antroji – auganti ir stiprėjanti alaus kultūra, mat žmonės vis dažniau renkasi įdomesnį kraftinį, taip pat ir nealkoholinį alų“, – teigė R. Viršilas.
Vien pernai nealkoholinio alaus pardavimai išaugo 54 proc. Dar viena ryški tendencija – parduotuvėse augantis išskirtinio alaus prekės ženklo „Raudonų plytų“ bei iš Belgijos importuojamo „Grimbergen“ populiarumas. Nepaisant bendro 10 proc. rinkos kritimo, šių prekės ženklų alaus parduota atitinkamai 39 proc. bei 52 proc. daugiau.
ŠUA išvežamų gėrimų srautas paaugo 14 proc. iki 32 mln. litrų. Didžiausios eksporto rinkos pernai buvo Jungtinė Karalystė, Airija, Rusija, Gana, Baltarusija.
Įdomu tai, kad užsienyje populiaresnis yra ne lietuviškas alus, o sidras, vien Ganoje jo parduodama daugiau negu visoje Lietuvoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą