Andrius Kubilius ir Eligijus Masiulis: "Valdantieji nesugeba susišnekėti"

Anot opozicijos, įvesti progresinius mokesčius, taikyti neapmokestinamojo turto dydį per rinkimus žadėjusių socialdemokratų retorika dabar daug nuosaikesnė. Su koalicijos partneriais Darbo partija (leiboristais) socialdemokratai nesutaria dėl „Sodros“ lubų įvedimo, su partija „Tvarka ir teisingumas“ – dėl tų pačių progresinių mokesčių.

Tai, kad dabartinė Vyriausybė nukrypo nuo pažadų prieš rinkimus, LRT televizijos laidoje „LRT ekonomikos forumas“ pažymėjo buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Ponas Butkevičius dabar kalba apie progresinius mokesčius priešingai, nei diskutavome laidose prieš rinkimus. Dabar yra pateikti pasiūlymai, kurie išties nieko nepakeis“, – sakė I. Šimonytė.

Apie tai, kad socialdemokratai ne tik nebesutinka su savo pačių siūlymais rinkimų programoje, bet nesusitaria ir su koalicijos partneriais, „LRT ekonomikos forume“ kalbėjo ir buvęs premjeras, Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius.

„Pritariu Ingridai Šimonytei, kad dabartinis pasiūlymas dėl mokesčių yra tik tam, kad kažkas būtų pasiūlyta. Darbo grupė pateikė visai neblogų idėjų, bet jos buvo padėtos į gilų stalčių, nes koalicijos partneriai pasakė, jog tikrai nepritars, – sakė A. Kubilius. – Tai, kad valdančioji koalicija atėjo į Seimą nesusitarusi dėl principinių mokestinių klausimų, Seime atveria erdvę visiškai chaotiškoms diskusijoms.“

Premjeras Algirdas Butkevičius diskusijoje atsakė, jog yra ieškoma kompromisų, tačiau patikino, kad nebus svarstomi drastiški pokyčiai. „Koalicija antradienį posėdžiavo, diskutavo dėl mokesčių peržiūros. Nesakau, kad tai yra reforma, tikrai niekas revoliucinių sprendimų nepriims. Kiekvienas Seimo narys turi teisę registruoti mokestinių įstatymų projektus, ir tuomet ieškosime kompromiso“, – LRT televizijos laidoje sakė A. Butkevičius.

Liberalų lyderis Eligijus Masiulis pastebėjo, jog valdančioji koalicija nesutaria ir dėl mokesčių pakeitimų tikslų. „Pažiūrėjus į teikiamus siūlymus, tarkime, padidinti neapmokestinamą pajamų dydį iki 1200 litų, arba padidinti akcizus alkoholiui, jie niekaip nesisieja su ekonomikos skatinimu ir naujų darbo vietų kūrimu. Pirmiausia susitarkite, kokie yra jūsų mokesčių pakeitimų tikslai: ar norite sumažinti biudžeto deficitą, ar norite duoti impulsą ekonomikai, naujų darbo vietų kūrimui. Pasiūlymai yra prieštaraujantys vieni kitiems“, – teigė E. Masiulis.

Primename, kad Vyriausybė šią savaitę pritarė mokesčių įstatymų projektams, kuriais siūloma 100 litų padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – iki 570 litų asmeniui, taip sumažinant mažiau uždirbančiųjų mokestinę naštą. Dėl šios pakeitimo 1000 litų gaunančio gyventojo grynosios pajamos padidėtų 21 litu. Šiam NPD padidinimui įgyvendinti iš valstybės biudžeto papildomai reikės apie 150 mln. litų.

Taip pat siūloma nustatyti 200 litų papildomą NPD ir už pirmą vaiką. Šiuo metu taikomas 100 litų NPD. Dėl šio įstatymo pakeitimo šeimos arba vaiką auginančio vieno asmens grynosios pajamos padidės 15 litų. Priėmus abi šias pataisas, pavyzdžiui, minimalų darbo užmokestį gaunančio ir vaiką auginančio asmens grynosios pajamos per mėnesį padidės 36 litais.

Pritarta siūlymui naikinti lengvatą palūkanoms už gyventojų suteiktas paskolas įmonėms ar gyventojams.

Pritarta siūlymui 15 proc. tarifu apmokestinti indėlių ir skolos vertybinių popierių palūkanas, kai gautų palūkanų suma viršija 10 tūkst. litų. Toks pat tarifas būtų taikomas didesnėms nei 10 tūkst. litų pajamoms (skirtumui tarp pardavimo ir pirkimo kainos), gautoms, pardavus vertybinius popierius.

Siūloma nustatyti, kad visam paskirstytajam pelnui, įskaitant dividendus, būtų taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas. Šiuo metu dividendams taikomas 20 proc. GMP tarifas.

Siūloma didinti rūkalų ir kai kurių svaigiųjų gėrimų akcizus.

Mokesčių įstatymų pakeitimų paketą Vyriausybė ketina Seimui pateikti šią savaitę.